Nauja kartų kaitos priemonė žemės ūkyje: vieni ją sveikina, kiti įžvelgia rizikų
Europos Komisijai pateiktuose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimuose viena ryškesnių naujovių – nauja kartų kaitos priemonė, skirta palengvinti ūkių perdavimą jaunesniajai kartai. Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikisi, kad pokyčiai padės spręsti senstančio kaimo problemą, žemdirbių organizacijų vertinimai išsiskiria.
ŽŪM: pokyčius diktuoja praktika
Ministerija aiškina, kad Strateginio plano įgyvendinimas nuolat stebimas – analizuojamas ūkininkų aktyvumas, paramos priemonių įgyvendinimas, socialinių partnerių pastabos ir Europos Komisijos rekomendacijos.
„Įgyvendinant Strateginį planą paaiškėja praktiniai aspektai, kuriuos tikslinga patikslinti, kad parama būtų prieinamesnė, veiksmingesnė ir geriau atlieptų realius žemės ūkio sektoriaus poreikius“, – tvirtina ŽŪM.
Vienas siūlomų pakeitimų – lengvatinių paskolų termino jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir žemės ūkio produktų perdirbimo finansinėms priemonėms ilginimas nuo penkerių iki dešimties metų. Ministerijos teigimu, tokio sprendimo prireikė todėl, kad iki šiol finansavimo tempas buvo mažesnis nei tikėtasi, nors prieš priemonės startą atliktas ekspertinis vertinimas rodė, jog trumpesnio laikotarpio paskolos turėtų būti pakankamai patrauklios.
Mato svarbų žingsnį kartų kaitai
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad būtent su jaunaisiais ūkininkais susiję pokyčiai yra svarbiausi iš visų Strateginio plano pataisų.
Jo teigimu, iki šiol Lietuvoje buvo remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, tačiau nebuvo priemonės, orientuotos į sklandų ūkių perdavimą iš vyresniosios kartos jaunesniajai.
„Tai pilotinė priemonė. Jos esmė – padėti jauniesiems ūkininkams perimti ūkius iš tėvų ar kitų artimųjų. Viena dalis susijusi su investicijomis, kita – su konsultacijomis ir pagalba. Tokios priemonės iki šiol trūko“, – sako G. Špakauskas.
Anot jo, nors projektas nėra didelis, jis gali tapti pagrindu ateityje, kai Europos Sąjunga kartų kaitai planuoja skirti dar daugiau dėmesio.
Jaunieji ūkininkai: idėja gera, bet pasirinktas kelias kelia abejonių
Vis dėlto Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas naująją priemonę vertina kur kas atsargiau. Pasak jo, pati kartų kaitos idėja yra reikalinga, tačiau abejojama pasirinktu finansavimo modeliu.
„Mes tikrai palaikome jaunuosius ūkininkus, tačiau ši konkreti programa mums kėlė daug klausimų ir jai nepritarėme“, – sako V. Buivydas.
Didžiausią nerimą organizacijai kelia tai, kad naujai priemonei numatoma skirti lėšų, perskirstant jas iš Vietos veiklos grupių (VVG).
„VVG projektuose taip pat gali dalyvauti jaunieji ūkininkai, tik ten projektai mažesni – iki 50 tūkst. eurų. Mūsų nuomone, tokiu būdu parama pasiektų daugiau žmonių. Esame už tai, kad mažesnėmis sumomis būtų padedama didesniam skaičiui ūkininkų, o ne vienam pareiškėjui skiriama labai didelė suma“, – teigia jis.
Pasak V. Buivydo, didelės paramos sumos vienam gavėjui didina ir riziką.
„Jeigu paaiškėtų, kad ūkio perdavimas buvo fiktyvus, būtų prarasta daug lėšų. Mūsų pozicija – geriau mažesnės sumos didesniam skaičiui ūkininkų“, – sako pašnekovas.
Diskusijų kelia ir kiti pakeitimai
V. Buivydo teigimu, diskusijų kelia ne tik kartų kaitos priemonė. Jo manymu, nepakankamai išdiskutuoti ir siūlomi biologinės saugos bei dirvožemio tyrimų pakeitimai, kurie, anot organizacijos, gali būti labiau pritaikyti grūdininkystės ūkiams nei sodininkystės, daržininkystės ar uogininkystės sektoriams.
Taip pat kritikos sulaukė ir siūlomi invazinių rūšių plitimo valdymo pokyčiai.
„Vien trumpalaikiais sprendimais su invaziniais augalais nesusitvarkysime. Reikia daugiau mokslo, vieningos duomenų bazės ir sistemiško požiūrio“, – įsitikinęs V. Buivydas.
Tuo metu ŽŪM aiškina, kad invazinių rūšių plitimo valdymo priemonės pakeitimų prireikė todėl, jog dvejus metus iš eilės ji nesulaukė nė vienos paraiškos. Ministerija tikisi, kad padidinus paramos dydį ir pakoregavus sąlygas priemonė taps patrauklesnė pareiškėjams.
