K.Mažeika žada ieškoti būdų, kaip suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams
Europos Komisijai siūlant penktadaliu mažesnį finansavimą ūkininkams, naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika žada ieškoti būdų, kaip užtikrinti tinkamą jų rėmimą ir artinti tiesiogines išmokas prie ES vidurkio.
Interviu BNS jis sakė besitikintis, kad žemės ūkio pripažinimas strategiškai svarbiu valstybei sektoriumi leis garantuoti tinkamą finansavimą, tačiau neprognozavo, ar valstybė prisidės nacionalinėmis lėšomis.
„Tikimės, kad tas žengtas žingsnis dėl pripažinimo strategine ūkio šaka leis garantuoti, kad finansavimas bus atitinkamas. Bet vien galvoti, kad bendram katile sumažėjimas bus kompensuotas nuo kitų šakų, kur suprantame, kad visi turi lūkesčius... Tik kad biudžetas netgi ne kad nesumažės, bet dar ir padidės. Tai čia turbūt bus tikrai didelė diskusija“, – interviu BNS sakė K. Mažeika.
Pasak jo, prisidėjimas prie išmokų ūkininkams valstybės lėšomis yra „diskusijų klausimas“.
„Tai čia turbūt vėlgi bus su Finansų ministerija, su Vyriausybe... Aišku, tą galima nukelti ir kitiems metams, žinant įtemptą biudžetą, bet stengsimės argumentuoti. Mes turim tokį lūkestį, kad pagal realias situacijas, pagal ūkininkų finansinę padėtį, kad tai turėtų būti daroma, ypač kalbant apie mažus ir šeimos ūkius, nes jiems yra ypač sunkus laikotarpis“, – teigė K. Mažeika.
Jis taip pat žada peržiūrėti ir esamą išmokų metodiką, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kurie iš deklaruojamos žemės sukuria pridėtinę vertę.
* Ribojimai darželiams, mokykloms, ligoninėms pirkti maistą iš užsienio tiekėjų.
– Ne kartą pats minėjote, kad esate penktas ministras per trejus metus. Pabrėžėte ir stabilumą, kurį norite išlaikyti, ir į komandą kvietėte buvusius ministrus, viceministrą. Kaip žinome, Andrius Palionis atsisakė dirbti jūsų komandoje, ar žinote kitų sprendimus?
– Dar laukiu kitų sprendimų. Taip, svarbu yra stabilumas žemės ūkyje, ką labai vertina žemdirbiai, aišku, visi turbūt vertina stabilumą. Tai šioje vietoje ir turbūt tas įdirbis, kuris buvo padarytas, matome, kad kai kurie (buvusi ministerijos vadovybė – BNS) galėtų kažkuo prisidėti prie to bendro darbo. (...). Aš pats rengiau ir 19-os Vyriausybės programą, prie 20-os neprisidėjau, ten buvo tik išbraukti kai kurie punktai, na dabar vėl grąžinom. Tai turbūt logiška, kad ir komanda, ir matymas buvo toks. Tai turbūt tas žingsnis ir buvo padarytas. Aišku, žmonės per tą laiką turbūt pamatė, įvertino ir dabar įsivertina savo gebėjimus toliau tęsti darbą ir galimybes. Tai gerbiam jų sprendimą ir yra žmonių, su kuriais dar kalbamės ir suformuosim tą komandą, jau ateinančią savaitę pristatysim.
– Ar jau žinote Igno Hofmano ir Rolando Taraškevičiaus sprendimus?
– Su Taraškevičium jau sutarta.
– Jis bus viceministras?
– Taip, jis bus, nes Europos vėlgi laukia pirmininkavimas, biudžetas, derybos ir tas nuoseklumas šioje vietoje ir jo patirtis yra ypač reikšminga, ką akcentavome tiek ir Vyriausybėje, tiek ir su prezidentu pokalbyje. Tai tikrai vienas iš esminių prioritetų, kas laukia būtent per šiuos ateinančius metus.
– O Ignas Hofmanas?
– Jis nebus viceministrų komandoje, bet kaip patarėjas mažų mažiausiai visuomeninis tikrai, tikiuosi, bus.
– O dėl kitų viceministrų?
– Yra kandidatūros, tikrinamos, laukiama iš tarnybų atsakymo ir kitą savaitę pristatysim.
– Kaip žadate išlaikyti stabilumą – ar tai reiškia, kad nepamatysime žemės ūkyje didesnių reformų, bandysite tiesiog ramiai užbaigti kadenciją?
– Žodis reforma daug ką gąsdina, tikrai to nežadam. Esminis dalykas, ką žadame, tai yra debiurokratizacija. Man dirbant Seimo Kaimo reikalų komitete matėm, kad daugiausia yra iššūkių su procesu. Kad vis tik procesas, ką vertinam, valstybei labai brangiai kainuoja. Ir mums vienas iš esminių iššūkių ir turbūt viceministrų nebus taip, kad, na, kiekvienas turės savo darželį ir ten jame tvarkysis, bet visi žiūrėsime horizontaliai, vertinsime iš paslaugos gavėjo pusės – tai yra ar tai ūkininkas, ar perdirbėjas, ar verslininkas toje srityje, kaip jis gauna tą paslaugą, pažymą, leidimą ar dar kažką, ar paramą galų gale, kiek reikia nueiti žingsnių, kokias procedūras atlikti.
Žinant, kad ir tarp institucijų ypatingai persipina, dažnai kartojasi duomenys, tuos pačius reikia suvedinėti, pervedinėti... XXI amžiuje tai yra tikrai sunkiai suvokiamas dalykas ir turbūt tai galima palyginti su medžio augimu, kad kasmet tų šakų daugėja. Tai panašu, kad ir pas mus per tą laiką atsitiko taip, kad tos biurokratijos nemažėjo, tiesiog augo kaip tas medis.
– Jus delegavusios demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius yra sakęs, kad būsimi demokratų ministrai atliks pavaldžių įstaigų auditus. Ką ketinate tikrinti? Ar peržiūrėsite ir ankstesnės ministerijos vadovybės sprendimus?
– Taip, planuojam, yra dėliojamas dabar planas. Dėliojame, planuojame išteklius ir galimybes, tiek ministerijos vidaus audito tarnybos pajėgumus, ir kiek matysime išorinių. Tai bus irgi susiję ne tik su finansais, kažkokiais tai ištekliais, bet ir su procesų auditu. (...) Ir tas pasakymas, kad gali ir nelikti kai kurių institucijų ar funkcijos persiskirstyti, tai turbūt realiausi tie sprendimai r bus būtent po atliktų procesų auditų.
– Ką jūs konkrečiai audituoti žadat? Čia ministerijos viduje ar kažkokias konkrečias įstaigas?
– Kalbame ir apie pavaldžias įstaigas, šiek tiek ir viduje peržiūrėsim struktūrą, tai mūsų būsima kanclerė tos srities specialistė. Tai manau, kad čia bendromis jėgomis įsivertinsim.
Kai kurie dalykai yra privalomi ir higienos pasų reikalavimai, vandens tyrimai ar metrologinės patikros, kur šiandien matom, kad žmonės turi važiuoti keliasdešimt kilometrų pasiimti mėgintuvėlį sterilų, tada grįžti, paimti vandens mėginį ir vėl pristatyti laboratorijai... Tai ne tik verslui, bet ir visoms viešosioms įstaigoms, mokykloms, darželiams – iki rugsėjo pirmos jos turi tą atlikti. Ir tokia logika, kad galbūt geriau tuos du kartus nuvežti vaikus į miestą, parodyti spektaklį ar kažkur tai, o ne užsiimti techniniais dalykais, tiesiog vežioti mėginius ir taip imituoti darbą. (...) Be tų tyrimų tiesiog negalima veikla – tai yra didžiulės sankcijos, visi uoliai vykdo, bet ar taip turėtų būti, tai tikrai manau, kad ne.
– Kurios įstaigos galėtų sulaukti audito?
– Turbūt peržiūrėsim visas, visų įstaigų procesus ir tai čia jokia ne paslaptis.
– Apie kanclerę dar užsiminėt, kas bus kanclerė?
– Dorita Visalgienė.
– Užsiminėte, kad kai kurių institucijų gali ir nelikti, turėjote omenyje Augalininkystės tarnybą? Kada planuojate jos pertvarką?
– Turim įsivertinti, nes kai kurie procesai yra privalomi, turim atsiskaityti ir Europos Komisijai, kitoms tarptautinėms organizacijoms. Tokie kaip grūdų tyrimai, laboratorija, neakredituota laboratorija, tai tikrai neturėtų būti dar kažkokia išskirtinė funkcija, kur turim Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Neabejoju, kad jie tą funkciją gali atlikti bendrai tarp savęs ir dar atpiginti, ir užtikrinti tą kokybę.
Kitos funkcijos lygiai taip pat yra įmanomos, kad atliktų kitos tarnybos. Bet šiuo atveju vyks ne kažkoks mechaninis panaikinimas ar perskirstymas funkcijų, perdavimas kitiems, bet yra svarbu ir tas korupcijos rizikos įvertinimas, kurio matom pasekmes dabar. Tai svarbu užtikrinti, kad tęstinis procesas būtų skaidresnis, efektyvesnis ir nesukeltų kažkokių panašių rizikų ateityje, kas buvo visai neseniai.
– Kada planuojate imtis šios tarnybos pertvarkos?
– Manau, kad mes rudenį turėsim planą, kokius žingsnius atlikti ir galbūt jau kai kuriuos darbus pradėsime jau ir rudenį.
– Vienas iš jūsų kadencijos metu lauksiančių svarbesnių darbų yra derybos dėl naujo ES biudžeto, kurios vyks Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Jūs keliate tikslą suvienodinti tiesiogines išmokas su ES. Kaip pavyks to pasiekti, žinant, kad finansavimas Lietuvos ūkininkams po 2027-ųjų turėtų mažėti apie 20 proc.?
– Keičiasi pats finansavimo principas, nebus atskiro žemės ūkio biudžeto žemės ūkiui, bus bendras. Tai turbūt bus svarbus ir valstybės požiūris į žemės ūkį, koks jis yra. Tikimės, kad tas žengtas žingsnis dėl pripažinimo strategine ūkio šaka leis garantuoti, kad finansavimas bus atitinkamas. Bet vien galvoti, kad bendram katile sumažėjimas bus kompensuotas nuo kitų šakų, kur suprantame, kad visi turi lūkesčius... Tik kad biudžetas netgi ne kad nesumažės, bet dar ir padidės. Tai čia turbūt bus tikrai didelė diskusija.
Bet mes matome dar ir kitą galimybę – peržiūrėti jau esamą išmokų metodiką, ką girdėjom ūkininkų ar tiesiog žmonių, kurie tik deklaruoja, bet nedirba žemės. Tai eiti prie to, kad išmokos mokamos tik tiems, kurie sukuria pridėtinę vertę iš savo deklaruojamos žemės. Nes yra dar vis tas piktnaudžiavimas, kad gyvenantys miestuose deklaruoja žemę, gauna žymėtą dyzeliną, bet realiai tos žemės nedirba, tą žemę dirba ūkininkas ir dar kartais turi primokėti prie tų išmokų kažkokią sumą grynais pinigais. Ir taip sukuriamas šešėlis apsaugos priemonių ir kitų dalykų, kas sukelia papildomą naštą tam tikram ūkininkaujančiam.
– Ar skaičiavot, kiek pakeitus metodiką galėtumėt papildomai surinkti pinigų?
– Dar neskaičiavom, bet, manau, tie skaičiavimai bus artimiausiu metu. (...) Svarbu sukurti aplinką, kad tas ūkininkas, kuris realiai dirba žemę, kad jis praneštų apie tai, nes tai yra žmogaus atsakomybė ir teisė. Ir jeigu jis pamatys, kad yra tokia galimybė, arba netgi tam tikra žinia tiems vadinamiems sofos ūkininkams, gal juos paskatinti tiesiog sudaryti tas sutartis ir realiai legalizuoti tą žemę, o ne fiktyviai užsiimti veikla, kuria jie neužsiima.
– Europos Komisija leidžia ir valstybei prisidėti, kad bendras finansavimas nemažėtų. Ar matote tam galimybių?
– Tai turbūt yra diskusijų klausimas. Šiai dienai turime gavę turbūt jau čia rytoj-poryt (ketvirtadienį-penktadienį – BNS) bus parašas, kad Lietuva gaus apie 10 milijonų kompensacijoms dėl trąšų ir energetinių kainų, tai yra kuro padidėjimo ūkininkams ir taip pat valstybė irgi gali prisidėti iki 200 procentų. Tai šioje vietoje turbūt ir bus tam tikras lakmuso popierėlis, kokia mūsų valia, ar prisidėti reikšmingai, kaip pavyzdžiui, Prancūzija, visus 200 procentų.
Tai čia turbūt vėlgi bus su Finansų ministerija, su Vyriausybe... Aišku, tą galima nukelti ir kitiems metams, žinant įtemptą biudžetą, bet stengsimės argumentuoti. Mes turim tokį lūkestį, kad pagal realias situacijas, pagal ūkininkų finansinę padėtį, kad tai turėtų būti daroma, ypač kalbant apie mažus ir šeimos ūkius, nes jiems yra ypač sunkus laikotarpis
– Dar prie europinių temų, ES ir „Mercosur“ susitarimas – matote daugiau galimybių Lietuvos ūkininkams ar rizikų?
– Aš ir Seimo komitete pasisakiau ir buvau vienas iš iniciatorių, kad nebūtų pasirašyta ši sutartis, nes nematau naudos, ypatingai mūsų žemės ūkiui, nes pramonė, kuri patirtų didesnes galimybes, turbūt neatsveria. Tai čia irgi reikės tam tikro patikslinimo, kiek sieti su paskutiniu metu padažnėjusiais salmonelių atvejais, nekokybiško maisto, užkrėsto, ar tai yra atvejai, susiję su importu iš „Mercosur“ valstybių.
Bet iš principo nepaisant „Mercosur“ sutarties, bet ir iš aplinkinių šalių turime maisto, pašarų kontrolę, nes tie vienetiniai atvejai, kurie būdavo anksčiau, dabar tampa jau tendencija ir nemanau, kad visi jie yra identifikuoti.
– Aplinkosaugininkai jus kritikuoja, kad nepakankamai vertinate klimato kaitos svarbą formuojant žemės ūkio politiką. Kaip derinsite aplinkosaugos ir žemdirbių interesus?
– Labai derinsiu ir turbūt turiu patirties daugiau negu kai kurie, kurie tuo skundėsi, nes neturiu jokio asmeninio intereso. Tai turbūt vėlgi senos „simpatijos“, bet turbūt svarbu tai, kad ir mūsų programoje yra akcentuotas smulkių ir vidutinių ūkių stiprinimas, trumpųjų maisto grandinių stiprinimas, kas turbūt ir yra esminiai aplinkosauginiai tikslai, nes tas pats ir „Mercosur“, ilgų kelių, CO2 išmetimo pėdsakas yra didelis. Tas pats gamybos procesas, kur tose šalyse labai abejotinas, pesticidų naudojimas, įvairių mėsos priedų naudojimas, hormonų, genetiškai modifikuotų augalų ir taip toliau... Yra daug nežinomųjų, o pas mus čia, Lietuvoje, yra tikrai kontroliuojamas procesas. Svarbu orientuotis ir skatinti, kad viešieji pinigai būtų išleisti mūsų ūkininkų produkcijai pirkti – pradedant nuo ligoninių, vaikų darželių, mokyklų, baigiant kariškių maitinimu, tai yra toks prioritetas.
– Jaunieji ūkininkai taip pat reiškia nuogąstavimus, kad jų ir smulkių ūkių interesai nėra ginami, o jūsų prioritetas – stambieji grūdiniai ūkiai. Ar keisite savo požiūrį šituo klausimu?
– Mano požiūris niekada nebuvo toks ir čia turbūt kažkoks nesusipratimas daugiau, nes aš pats visai neseniai buvau jaunasis ūkininkas, žinau tuos iššūkius, pats esu praėjęs, tai ir palaikau tuos, kurie tarp savo narių turi ir atskiras grupes jaunų ūkininkų ir tuos klausimus kelia. Tai čia tikrai yra prioritetas ir turbūt ateitis žemės ūkio, žinant vidutinį ūkininko amžių.
– Ne vienerius metus tęsiasi problema, kad ribojimas ūkininkams turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės praktiškai neveikia, jis gali būti apeinamas. Ar planuojate peržiūrėti reguliavimą, kad ribojimas realiai veiktų?
– Čia yra Seimo darbas įstatymus keisti.
– Bet jūs galite inicijuoti.
– Taip, mes tą iniciatyvą palaikome, mes savo ruožtu, ką ministerija gali, tai yra tų pačių išmokų tam tikras mažinimas procentaliai virš 500 hektarų, jeigu tai yra vien, pavyzdžiui, augalininkystės ūkis. Tai tie ūkiai ir taip išgyvena, o skatintini yra mišrūs ūkiai, ūkiai, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę, tai turbūt vienas iš galimų mechanizmų yra toks.
– Esate užsiminęs, kad skeptiškai žiūrite į Maisto tarybą, nematote vertės. Ar ji bus naikinama?
– Nėra nė vieno praktinio darbo rezultato tos tarybos, tai yra faktas. Ir manau, kad mes grįšime prie tradicinės, tai yra kas buvo gerokai anksčiau ir efektyviau – tai yra patariamoji ministro taryba, kur tam tikrų sričių mokslo, verslo, žemdirbių atstovai proporcingai pasitartų vienu ar kitu klausimu, sektoriniais klausimais, galimai netgi ir siauresniais klausimais.
Tai siekiam efektyvumo, o ne kažkokios žinutės. Maisto tarybos žadėta kainų stebėsena, kas šiaip jau yra Konkurencijos tarybos darbas, absoliučiai nedavė jokio rezultato.
– Tai buvo Vyriausybės iniciatyva, tai jūs siūlysite jos nebetęsti?
– Taip.
– Sakėte, reikėtų stiprinti Konkurencijos tarybą, konkurencijos skatinimą. Ar ji gali tikėtis kažkokių papildomų funkcijų?
– Jie turi pakankamai funkcijų, tik svarbu, kad jas išnaudotų, ir įrankius. Tai, manau, mes kreipsimės, nes ir neseniai priimtas pieno įstatymas dėl įtraukimo prekybininkų kainos nustatymo, tos gamybos kaštų, tai turbūt čia jų yra galimybių laukas ir gal net ir pagalbos įrankis. (...)
– Koks čia prekybininkų vaidmuo galėtų būti?
– Svarbu, kad galutinėje kainoje atsispindėtų kiekvienos dalies grąža. Dabar pagal skaičiavimus, didžiausią dalį pieno kainos pasiima būtent prekybininkai, nors realiai didžiausius kaštus patiria pieno gamintojas. Tai turbūt ta proporcija, pasidalinimas tarp pieno supirkimo kainos ir galutinės kainos turėtų būti aiškiai visiems suprantamas ir ta kaina neturėtų būti paremta principu „kas pirmesnis“ arba „kas gudresnis“.
– Kalbant apie pieną, krizė tęsiasi ne vienerius metus, vasarį skelbta apie paramą ir lengvatines paskolas pieno gamintojams, bet iššūkiai išlieka. Ką dar galima padaryti?
– Yra paskolos, bet turbūt jau trečius metus besitęsianti krizė rodo, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai traukiasi. Ir pieno įstatymas realiai šiandien kažkokio labai stebuklingo efekto tikrai neturės, bet turbūt tiems, kurie turi ilgalaikę viziją ir ūkius, (...) yra tam tikras teigiamas signalas.
Ir tos lengvatinės paskolos galėtų būti kaip pagalba. Be to, tas trumpųjų grandinių procesas, vadinkim, siūlymas, kad ūkiai kooperuotųsi arba kurtų, kaip yra jau gerų pavyzdžių, gamintų galutinius produktus – tai varškė, sūris, sūrelius, dar kažką, kas galėtų būti sunaudojama mokyklose, darželiuose, ligoninėse, kas toje savivaldybėje yra, tai kad kuo arčiau namų ir taip iš tų pačių viešųjų pinigų būtų perkama iš tų smulkių ūkių.
– Tiek trumpųjų grandinių, tiek kooperacijos skatinimą girdime jau daug metų, bet realiai progreso nėra.
– Jau pirmi pokalbiai su ministrais buvo ir tiek sveikatos ministras yra pasiryžęs, kad tai bus mūsų pirmas bendras darbas, kad ligoninėse žmonės valgytų ekologišką, lietuvišką, Lietuvoje užaugintą produkciją. Suprantame, kad yra biudžeto pinigai ir mes turime teisę nustatyti, kad ligoninėse, mokyklose, darželiuose, kareivinėse būtų perkami arčiausiai užauginti sveiki produktai. Tai yra realu.
Turbūt tas mechanizmas neveikė dėl to, kad buvo per daug šioje vietoje laisvės, laisvė nusipirkti viską iš vieno tiekėjo ir taip buvo lengvai išsprendžiamas dalykas. Dabar tos laisvės nežadame, žadame taip, kad jeigu nebus Lietuvoje to produkto arba dėl klimato sąlygų, sausros, liūčių, nušalimų negalės ūkininkai pateikti kažkokių daržovių, vaisių ar pieno produktų, galbūt kiaušinių ar dar kažko, tai tada tik tokiu būdu galima pirkti jau iš kitų tiekėjų, o prioritetas yra čia. Tai tikime, kad tas bus kaip gera pradžia.
– Pabaigai, sakėt, kad neseniai buvot jaunasis ūkininkas, tai ar dar ūkininkaujat?
– Jau dešimt metų perdavęs ūkį artimiesiems, esu tik pagalbininkas dabar ūkyje.
– O dar medžiojat?
– Taip. Ir medžiosiu.
– Ačiū už pokalbį.
