ŽŪM griežtina aktyvaus ūkininko kriterijus. Nauji reikalavimai tvos per 18 tūkst. galvų

Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomi Strateginio plano pakeitimai sulaukė aštrios dalies žemdirbių organizacijų kritikos. Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymai griežtinti aktyvaus ūkininko kriterijus, papildomus prioritetus suteikti pienininkystės sektoriui bei keisti ūkių perėmimo paramos modelį.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovai viešai pareiškė, kad ministerija tolsta nuo pažadų mažinti administracinę naštą, o kai kurie siūlymai esą labiausiai smogs smulkiesiems ūkiams. „Agrobite.lt“ kreipėsi į ŽŪM prašydama paaiškinti, kuo grindžiami siūlomi pakeitimai.

Ministerija tvirtina, kad pokyčių tikslas nėra apsunkinti ūkininkų veiklą, tačiau kartu pripažįsta neturinti duomenų, kiek Lietuvoje apskritai yra vadinamųjų „sofos“ ūkininkų.

Nauji reikalavimai paliestų 18 tūkst. ūkių

Didžiausių diskusijų sulaukė siūlymas automatinio aktyvaus ūkininko pripažinimo ribą sumažinti nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų. Ministerijos skaičiavimu, tai paliestų apie 18 tūkst. pareiškėjų, arba maždaug 16 proc. visų deklaruojančiųjų. Vis dėlto ŽŪM tikina, kad papildoma administracinė našta dėl to neturėtų atsirasti.

„Siūlymu nėra kuriamos naujos procedūros realiai ūkininkaujantiems pareiškėjams, t. y. tik plečiama jau veikiančio aktyvaus ūkininko vertinimo aprėptis ir stiprinamas paramos skyrimo tikslingumas“, – teigia ministerija.

Anot jos, aktyvaus ūkininko kriterijai jau dabar tikrinami naudojantis valstybės registrų duomenimis, todėl papildomų dokumentų pateikti nereikės.

Kiek yra „sofos“ ūkininkų? Ministerija atsakymo neturi

Vienas pagrindinių argumentų, kodėl siūloma griežtinti aktyvaus ūkininko kriterijus, – siekis tiksliau atskirti realiai ūkininkaujančius žmones nuo vadinamųjų „sofos“ ūkininkų. Tačiau paklausta, kiek tokių ūkių Lietuvoje šiandien yra, Žemės ūkio ministerija konkretaus atsakymo nepateikė.

„Šiuo metu nėra objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliai įvertinti vadinamųjų „sofos“ ūkininkų skaičių“, – nurodo ŽŪM.

Ministerija informavo tik dabar planuojanti atlikti savivaldybių, seniūnijų ir žemdirbių organizacijų apklausą, kuri, tikimasi, padės įvertinti problemos mastą.

Kartu ministerija pabrėžia, kad vien ūkio dydis nebus laikomas pagrindu pripažinti pareiškėją neaktyviu.

„Svarbiausia vertinti faktinį žemės ūkio veiklos vykdymą, o ne ūkio dydį“, – teigia ministerija.

Kodėl prioritetas tik pieno ūkiams?

Dar vienas diskusijų objektas – naujoji priemonė „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“.

Joje papildomi atrankos balai numatyti tik pieninės gyvulininkystės ūkiams.

Ministerija aiškina, kad toks sprendimas priimtas dėl išskirtinai sudėtingos pieno sektoriaus padėties.

Oficialiais duomenimis, nuo 2015 iki 2024 metų pieninių veislių karvių bandų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 58,7 tūkst. iki 17,9 tūkst., o pieno gamintojų – nuo 27,8 tūkst. iki 9,85 tūkst.

ŽŪM teigimu, šie rodikliai rodo ilgalaikį sektoriaus traukimąsi, todėl būtina skatinti pieno ūkių perdavimą jaunesnei kartai. Anot ministerijos, būtent todėl pieno ūkiams suteikiamas papildomas prioritetas.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad tai nėra sąlyga gauti paramą: „Priemonė skirta gyvulininkystės ūkių perėmimui, todėl paramos galės siekti ir kitų gyvulininkystės sektorių ūkių perėmimo projektai“. 

Kartų kaita – ne tik naujų ūkių kūrimas

Kritikos sulaukė ir tai, kad naująja priemone galės pasinaudoti ne tik naujai ūkininkauti pradedantys žmonės, bet ir jau veikiantys jaunieji ūkininkai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija atkreipė dėmesį, kad „Jei parama bus skiriama jau esamiems jauniems ūkininkams, tai tokia parama netenka prasmės – juk naujų ūkininkų ir naujų ūkių nebus sukurta, daugiau naujų jaunų ūkininkų neatsiras, tik stambės ir dar daugiau paramos gaus jau esami ūkiai.“

Ministerija su tokiu vertinimu nesutinka. Jos teigimu, svarbiausias tikslas nėra steigti kuo daugiau naujų ūkių.

„Viena pagrindinių priemonės paskirčių yra išvengti situacijos, kai vyresniam ūkininkui pasitraukus gyvybingas ūkis išskaidomas, parduodamas dalimis arba apskritai nutraukia veiklą“, – aiškina ministerija ir priduria, kad svarbiausia išsaugoti jau sukurtą ūkių gamybinį potencialą ir perduoti jį jaunesnei kartai.

Kodėl papildoma parama tik pienininkams?

Ministerija sulaukė klausimų ir dėl siūlomos beveik 20 mln. eurų kompensacijų schemos. Pagal ją papildoma parama būtų mokama pienines karves laikantiems ūkiams, tačiau analogiškas priedas kitų gyvulininkystės šakų ūkiams nenumatytas.

ŽŪM aiškina, kad visų gyvulininkystės ūkių savininkai paramą gaus pagal deklaruotus plotus. Papildoma išmoka pieno ūkiams pasirinkta dėl pieno supirkimo kainų kritimo.

„Pieno supirkimo kainos ženkliai mažėja nuo 2025 m. spalio mėn., todėl buvo nutarta papildomai paramą skirti pienines karves laikantiems ūkiams“, – teigia ministerija.

Ministerija: tikslai vieni kitiems neprieštarauja

Žemdirbių organizacijoms viešai pareiškus, kad siūlomi pakeitimai sunkiai dera su ministerijos deklaruotu administracinės naštos mažinimu, ŽŪM tokią kritiką atmeta.

Ministerijos teigimu, ūkininkų pajamų didinimas, administracinės naštos mažinimas ir tikslingesnis paramos skirstymas vienas kitam neprieštarauja.

„Esant ribotiems ištekliams, parama turi būti koncentruojama ten, kur nustatomas didžiausias poreikis ir kur ji gali duoti didžiausią poveikį“, – atsakyme „Agrobitei“ teigia ministerija.

Ar šie ministerijos argumentai pakeis kritiškai nusiteikusių žemdirbių organizacijų poziciją, paaiškės tęsiantis Strateginio plano pakeitimų svarstymui.