Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pagaliau pripažino, kad žemdirbiams taikoma vis daugiau suvaržymų ir ribojimų. Tokią išvadą galima daryti po pirmadienį ŽŪM išplatinto pranešimo, kuriame K. Navicko vairuojama ŽŪM paskelbė apie ūkininkams palankias išimti. Esą Europos Komisija leido žemdirbiams turimą ariamą žemę naudoti gamybai ir “nukrypti nuo pagrindinių augalų kaitos bei bioįvairovės išsaugojimo geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimų.

“Žemės ūkio ministerija palankiai vertina EK pasiūlymą leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir nukrypti nuo pagrindinių augalų kaitos bei bioįvairovės išsaugojimo GAAB reikalavimų ir artimiausiu metu planuoja priimti atitinkamus sprendimus”, – teigiama ŽŪM pranešime.

Tokiu atveju “pelkių ministru” vadinamo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vairuojama ŽŪM praktiškai atsitraukia nuo pernelyg sparčiai brukamų reikalavimų žemdirbiams.

“EK siūlo šalims narėms 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau  GAAB 7 (augalų kaita) ir GAAB 8 (bioįvairovės išsaugojimas) reikalavimai galios”, – pokyčius vardija ŽŪM.

Kartu priduriama, kad “tokie sprendimai prisidės prie apsirūpinimo maistu problemų trumpuoju laikotarpiu sprendimo, kadangi bent vienerius metus nebus taikomas reikalavimas, kuriuo nustatoma, kad tame pačiame lauke negali augti tas pats pasėlis ilgiau nei dvejus metus iš eilės bei priverstinis ploto skyrimas negamybiniams objektams”.

“Beje, ūkininkai, kurie taikys aukštesnių reikalavimų sėjomainą ir papildomomis pastangomis prisidės prie bioįvairovės išsaugojimo, gaus papildomas išmokas už dalyvavimą ekoschemose”, – pabrėžia ministerija.

EK pasiūlymas esą yra laikinas sprendimas reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui.

Primename, kad nuo kitų metų GAAB reikalavimai bus privalomi visiems ūkininkams, gaunantiems išmokas. Jie numatyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane. Pastarasis planas sulaukė daugybės žemdirbių organizacijų kritikos. Į daugelį pastabų ŽŪM strategai net neatsižvelgė.