Prasmingas darbymetis Šėtos bažnyčioje – skubiai gelbėja varpinę

Šėtos Švč. Trejybės parapijoje šie metai pažymėti ypatingu rūpesčiu Dievo namais. Klebono kunigo Roberto Skrinsko iniciatyva bei meistrų pastangomis vasaros ir rudens mėnesiais bažnyčioje, šventoriuje ir kapinėse verda darbai. Dėmesys skirtas tiek meno vertybėms atnaujinti, tiek ilgus dešimtmečius lauktiems avarinės būklės konstrukcijų remonto darbams.

Vasara – pats darbymetis

Vasaros sezonas Šėtos bažnyčioje buvo skirtas maldos erdvės puoselėjimui ir meninio paveldo išsaugojimui. Per šiltąjį metų laiką buvo kruopščiai restauruotos mažosios Kalvarijos, atnaujinta viena iš Kryžiaus kelio stočių.

Be to, tikinčiųjų padėkoms ir prašymams išreikšti įrengta nauja votų lenta (tai bažnyčiose įrengiamas specialus skydas arba lenta, ant kurios kabinami votai – tikinčiųjų paaukoti padėkos, įžado ar prašymo ženklai).

Šie darbai sugrąžino šventovės interjerui deramą šviesą ir sakralumą.

Rudenį gelbėjama prakiurusi varpinė

Atėjus rudeniui, pajėgos buvo sutelktos sudėtingiems pastato išorės ir techninės būklės tvarkymo darbams. Skaudžiausia ir skubiausia problema – varpinė, kurios būklė kėlė tiesioginį pavojų bažnyčios turtui.

Dėl kiauros dangos lietaus vanduo ilgą laiką sunkėsi ant vargonų, o perteklinė drėgmė tekėjo žemyn iki pat apatinės varpinės dalies – vanduo merkė net skelbimų lentą prie įėjimo. Sienos nuo nuolatinės drėgmės buvo apibėgusios ir nusilupusios.

Šiuo metu varpinėje, ties varpais, keičiama visiškai supuvusi grindų danga. Darbus atliekantis meistras Antanas neslepia – situacija buvo kritinė.

„Radome, kad šonuose visur grindys išpuvusios, kai kur net radome stovinčio vandens balų. Viršutinė danga buvo supuvusi, viskas laikėsi praktiškai tik ant skardų – visa kita buvo kiaura. Tinkas jau patrupėjęs, kasmet gaudavo vis daugiau drėgmės, kol viskas išpuvo. Didelė dalis lentų buvo taip perpuvusi, kad vos palietus virsdavo dulkėmis, rankose byrėjo ir virto miltais“.

Meistras pastebi, kad anksčiau čia būdavo atliekamas tik kosmetinis remontas: „Nuėmę skardą, ant senų medinių lentų radome šiukšlių, butelių, balandžių skeletų. Matyt, anksčiau čia tiesiog buvo atliktas kosmetinis remontas – ant viršaus bet kaip uždėta skarda ir palikta.

Dabar darysime naujas grindis, naują stogą, suformuosime nuolydžius į visas puses. Visa drėgmė bėgs laukan, nesikaups, todėl vargonai ir sienos pagaliau bus saugūs“.

Tvarkomas šventorius ir rūpinamasi atminimo ženklais

Darbo netrūksta ir aplink bažnyčią. Jau spėta permūryti, išlyginti bei perdažyti rytinės šventovės pusės cokolį. Spalio pradžioje pradėti ir šventoriaus vartų bei koplytėlės atnaujinimo darbai.

„Pirmiausia atliekamas paviršiaus plovimas aukšto slėgio srove – kas tvirtai laikosi, tas lieka, kas ne – nukrenta. Vėliau vartus tinkuosime kalkiniu skiediniu, o viršuje planuojama pakeisti seną skardą“, – pasakojo meistras Raimundas.

Parapijai tenka likviduoti ir gamtos stichijos padarinius. Po rugpjūčio 22 d. praūžusios audros šventoriuje pavojingai pasviro didelė eglė. Ją būtina kuo greičiau nupjauti, kad virstantis medis nesudaužytų čia stovinčio Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės paminklo.

Galiausiai darbai persikels ir už šventoriaus ribų – Šėtos kapinėse ketinama atstatyti nuvirtusį kunigo Fortūnato paminklą, taip pagerbiant čia tarnavusius dvasininkus.

Klebonas kun. Robertas Skrinskas nuoširdžiai dėkoja visiems meistrams už sunkų darbą, o parapijiečiams ir geradariams – už palaikymą bei maldas, dėl kurių Šėtos bažnyčia pasitiks žiemą kur kas saugesnė, tvirtesnė ir gražesnė.