Antradienį Seimas priėmė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo pakeitimą, leidžiantį vėjo elektrinėms, kurių vystymas iki šių metų liepos 7 d. jau buvo gerokai pažengęs, netaikyti naujo teritorinio sumavimo principo, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Taip siekiama, kad nebūtų pažeidžiami teisėti šių žaliosios energetikos objektų plėtotojų lūkesčiai ir nestabdomi šiuo metu Lietuvai ypač strategiškai svarbūs atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektai.

Nustačius papildomas šio įstatymo taikymo išimtis, fiziniams ar juridiniams asmenims, iki liepos 7 d. pasirašiusiems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, sudaroma galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą netaikant prievolės atlikti poveikio aplinkai vertinimą nustatytoje teritorijoje jau esant kelioms elektrinėms ir planuojant kitas, pasiekus suminį 7 elektrinių dydį, paaiškinama pranešime.

Ši prievolė atsirado liepos 8 d. įsigaliojus Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisoms. Jos numato, kad kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiaus ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Dėl teritorinio sumavimo principo net statant 1 ar 2 vėjo elektrines atsirado prievolė atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimuose numatytos pereinamosios nuostatos pasirodė nepakankamos.

„Todėl siekiant, kad nebūtų stabdomi ar net žlugdomi jau pradėti projektai, Seimo nariai skubos tvarka pateikė pasiūlymą, kaip spręsti šią problemą – taikyti papildomą išimtį“, – teigiama pranešime.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas pasirašomas Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Tam vėjo elektrinių statytojas turi pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ir įrengti elektrinę administracijos patvirtinimą, kad tai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Taip pat reikia pateikti Lietuvos kariuomenės ar kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos išvadą, kad, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines.

Ketinimų protokole nurodoma konkreti galia, sklypo adresas ir kadastro numeris, o vėjo elektrinių vystytojas per 10 dienų turi pateikti banko garantiją, kad projektas bus įgyvendintas.

„Be to, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo turi kreiptis į VERT dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Tuomet rengiamas projektas ir kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“, – paaiškinama pranešime.

Liepos mėnesį priimti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai yra taip vadinamo proveržio paketo dalis. Šiuo įstatymų pakeitimų paketu siekiama paspartinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių. Toks energetinės nepriklausomybės įgijimo paspartinimas yra strategiškai svarbus Lietuvai.