EP siekia užtikrinti sąžiningesnes sąlygas ūkininkams

Spalio 9 d. Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė savo pozicijai dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama sustiprinti ūkininkų padėtį žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje.
Šis sprendimas – svarbus žingsnis siekiant teisingesnių prekybos santykių, didesnio skaidrumo ir mažesnės biurokratinės naštos Europos žemdirbiams. 

Rašytinės sutartys – apsauga nuo nesąžiningos praktikos

Pagal patvirtintas nuostatas, visi žemės ūkio produktų tiekimo sandoriai turės būti pagrįsti rašytinėmis sutartimis. Tai reiškia, kad ūkininkams bus užtikrintas aiškus atlygio mechanizmas, o pirkėjai – nuo didžiųjų prekybos tinklų iki perdirbėjų – nebegalės vienašališkai keisti sutarčių sąlygų ar vilkinti atsiskaitymų.

Ši priemonė, pasak Europos Parlamento narių, yra būtina norint sustabdyti nesąžiningos prekybos praktiką, kuri jau ne vienerius metus silpnina smulkiuosius ir vidutinius ūkius.

Kainos turi atspindėti realias gamybos sąnaudas

Europarlamentarai taip pat pabrėžė, kad žemės ūkio produktų kainos privalo atspindėti tikrąsias gamybos sąnaudas – nuo trąšų ir energijos iki sąžiningo darbo užmokesčio.
Tai, anot jų, padės užtikrinti, kad ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo darbą, o kainodara rinkoje taptų skaidresnė ir stabilesnė.

Pagalba ir skaitmeniniai įrankiai ūkininkams

Naujos taisyklės numato, kad valstybės narės turės teikti pagalbą ūkininkams, siūlydamos:

• paprastas sutarčių formas,
• mokymus, kaip jas naudoti,
• bei skaitmenines priemones, padedančias sumažinti biurokratiją ir laiku gauti informaciją apie rinkos pokyčius.

Šios priemonės ypač svarbios smulkiesiems ūkiams, kurie dažnai neturi teisinės ar administracinės paramos derantis dėl sutarčių su didelėmis perdirbimo ar prekybos įmonėmis.

Vietinė produkcija – prioritetas viešiesiems pirkimams

Europos Parlamentas taip pat pasiūlė, kad viešieji pirkimai pirmenybę teiktų ES pagamintiems, vietiniams ir sezoniniams produktams. Be to, į ES importuojamas maistas turės atitikti tokius pačius pesticidų likučių standartus, kaip ir produktai, pagaminti Europos Sąjungoje. Toks sprendimas, anot parlamentarų, užtikrins sąžiningą konkurenciją tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių tiekėjų bei sustiprins vartotojų pasitikėjimą maisto kokybe.

Kas yra mėsa ir kas – jos pakaitalas?

Parlamentas taip pat pasiūlė aiškiau apibrėžti terminus, susijusius su maisto produktais. Pagal siūlymą, pavadinimai tokie kaip „kepsnys“, „dešra“ ar „maltinukas“ galėtų būti naudojami tik tikriems mėsos produktams, o ne augaliniams ar laboratorijoje išaugintiems pakaitalams.

Tokiu būdu siekiama išvengti vartotojų klaidinimo ir išlaikyti aiškų atskyrimą tarp tradicinių ir alternatyvių produktų.

Trumpa tiekimo grandinė – tik iš tikrų ūkininkų

Europarlamentarai taip pat pasiūlė, kad terminas „trumpa tiekimo grandinė“ būtų vartojamas tik tada, kai:

• produktas yra užaugintas Europos Sąjungoje,
• ir tiekimas vyksta tiesiogiai iš ūkininko vartotojui,
• arba per minimalų skaičių tarpininkų per trumpą laiką ar atstumą.

Tokie pokyčiai turėtų padėti stiprinti vietos rinkas, mažinti transporto poveikį klimatui ir skatinti vartoti šviežius, vietinius produktus.

Kas toliau?

Europos Parlamento priimta pozicija taps pagrindu deryboms su Europos Komisija ir Taryba, kurios vyks artimiausiais mėnesiais. Tikimasi, kad galutinis teisės akto tekstas bus patvirtintas 2026 m. pirmąjį pusmetį, siekiant, kad naujos taisyklės įsigaliotų iki 2027 m.