Praėjusią savaitę Lietuvos ornitologų draugija paskelbė skaičius apie mažėjančią paukščių populiaciją. Mokslo ir verslo atstovai pastebi, kad paukščių mažėjimo priežasčių yra daug, o mažėjimą ūkininkaujamuose plotuose lėmė iki praėjusių metų buvusi ydinga žemės ūkio politika, kuri ne tik netiesiogiai skatino naikinti paukščiams palankius kraštovaizdžio elementus, bet netgi baudė ūkininkus už veiksmus, kurie yra palankūs bioįvairovei. Tuo pačiu ekspertai teigia, kad žemės ūkis turi būti vertinamas ne kaip grėsmė paukščiams, o kaip sprendimas, nes skatinant tvarų ūkininkavimą galima padėti atkurti jiems tinkamas buveines ir kartu sumenkusias populiacijas.

Paukščių mažėjimas – daugiabriaunė problema
„Mažesnės paukščių populiacijos žemės ūkyje yra susijusios su daugybę metų buvusia ydinga žemės ūkio politika. Ji neleisdavo ūkininkams deklaruoti tų plotelių laukuose, kuriuose būdavo medžių, krūmynų intarpų, tvenkinių ar pan. Tie plotai būdavo „iškerpami“ iš lauko. Todėl ūkininkai, nenorėdami prarasti lėšų, taip būdavo netiesiogiai skatinami šiuos elementus pašalinti, nors jie ir svarbūs bioįvairovei bei paukščiams. Tik 2023 m. ši ydinga politika šalies mastu buvo pakeista, o ūkininkai, paliekantys dalį kraštovaizdžio elementų laukuose, gali nebenukentėti. Tiesa, nors nauja tvarka yra į teisingą pusę, tačiau ji dar apraizgyta daugybe įpareigojimų ir reikalavimų ir, kaip parodė praeitų metų pasėlių deklaravimo duomenys, yra mažai patraukli“, – sako biologė, asociacijos „CropLife Lietuva“
direktorė Zita Varanavičienė.
Jai antrina ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslų daktarė Grita Skujienė. „Tenka pripažinti, kad Europinė praktika ir ES dotacijų skyrimo sistema buvo bloga ir Lietuva, per daug nesvarstydama, perėmė šias ydingas praktikas. Europa pamatė jos trūkumus ir pakeitė tvarką, o dabar ją imasi stabdyti ir Lietuva. Tai – geras ženklas, tačiau žala jau padaryta – daug kraštovaizdžio elementų yra sunaikinta, tad naujos tvarkos pristabdo nykimą, bet jo visiškai neatstato“, – teigia dr. G. Skujienė.

Tvarios praktikos duoda rezultatų
VU mokslininkė teigia, kad būdų atkurti bioįvairovei ir paukščiams palankesnę aplinką yra – reikia aktyviau skatinti tvaraus ūkininkavimo praktikas. „Mes nuo 2021 m. su viena įmonė Kupiškio rajone vieno ūkininko laukuose atliekame bioįvairovės tyrimus. Laukų pakraščiuose yra suformuotos maždaug 6 metrų pločio juostos, kuriose yra įvairių skirtingu metu žydinčių augalų rūšių. Stebime, kad, palyginus su kontroliniu lauku be žydinčios augalų juostos, tvariojo ūkio laukuose paukščių bei bitinių vabzdžių populiacijos yra ženkliai gausesnės“, – pasakoja G. Skujienė. Pasak jos, šiame ūkyje jau trejus metus yra atliekami paukščių populiacijos pokyčio stebėjimai ir mokslininkai mažėjimo nefiksuoja. „Rūšių, kurių gausumas pagal Lietuvos ornitologų apskaitas Lietuvoje labiausiai mažėja, pavyzdžiui, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės, dagilio, griežlės ir kitų – gausumas buvo labai nedidelis, kiek varijavo, bet mažėjimo nestebėjome. Tai jau yra gerai. Tuo tarpu stabiliai gausiai buvo aptinkami vieversiai, o baltųjų gandrų užimtų lizdaviečių nustatėme netgi daugiau, nei jų buvo mums pradėjus tyrimus – ir tai vis paukščiai apie kurių mažėjimo tendencijas ornitologai kalba“, – pasakoja G. Skujienė. Ji teigia, kad Lietuvoje žemės ūkio politikos formuotojai galėtų aktyviau bendradarbiauti su mokslininkais, kurie padėtų numatyti efektyvias priemones. Mokslininkų rekomendacijų, kaip išsaugoti bioįvairovę, reikia ir ūkininkams, nes jie taip pat yra suinteresuoti išsaugoti gamtą savo vaikams ir anūkams.
Geru pavyzdžiu mokslininkė laiko Vokietiją – šioje šalyje ūkininkams apsimoka taikyti tvarias praktikas. Jie yra skatinami nederlingose dirvose palikti atskirus plotus, kurie nebūtų dirbami arba daryti natūralius intarpus dideliuose laukuose, kur paukščiai galėtų perėti, formuoti žydinčių augalų uostas ir t.t. „Lietuvoje žemės ūkio politiką formuojantys asmenys taip pat turėtų ieškoti priemonių, kad elgtis tvariai ūkininkams apsimokėtų, tuomet jie būtų skatinami tai daryti, nes jiems tiesiog nenaudinga būtų elgtis netvariai“, – teigia G. Skujienė.

Už tvarias praktikas ūkininkus gali ir nubausti
Viena didesnių šiandieninių problemų, trukdančių tvariai žemės ūkio plėtrai Lietuvoje – daugybė dviprasmybių, kai vienas teisės aktas reikalauja elgtis vienaip, kitas kitaip. To pavyzdys – tikra istorija iš Kraštovaizdžio draustinio Nevėžio slėnyje, „Natura 2000“ teritorijos. Ūkininkė Vilma Živatkauskienė socialiniame tinkle pasidalino įrašu, kad norėdama gauti tiesiogines išmokas „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje gano galvijus, ji turi iškirsti ten augančius medžius ir suarti natūralias pievas – tik taip ūkis atitiktų kriterijus paramai gauti. Apie teisės aktų nesuderinamumą kalba ir „CropLife Lietuva“ vadovė. „Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministro įsakymas numato, kad ūkininkai privalo išlaikyti gerą žemės agrarinę būklę, reiškia ji negali apaugti nei krūmais, nei medžiais. Tik paskutiniais metais atsirado galimybė deklaruoti kraštovaizdžio elementus, tačiau jie apipinti daugybe reikalavimų, kurie daro šią priemonę sunkiai įgyvendinamą ir nepatrauklią“, – pasakoja Z. Varanavičienė. Šią problemą teigia pastebėjusi ir VU mokslų daktarė G. Skujienė. „Atlikdami tyrimus ir ieškodami itin populiaraus paukščio griežlės, sutikome ūkininką, auginantį avis, kuris žinojo šį paukštį ir su liūdesiu konstatavo, kad privalėjo išpjauti pievą ir jų nebeliko, bei pasiūlė jos ieškoti už lauko esančio miškelio kitoje pusėje, kur dar buvo palikęs neišpjovęs dalies ploto su orchidėjiniais augalais. Pasirodo, ūkininkas turi išlaikyti gerą agrarinę būklę ir neturi teisės savo lauką ar jo dalį pritaikyti natūralioms buveinėms, nes už apžėlusią pievą, griovius ir pagriovius jis būtų baudžiamas, nors tokios vietos gali
tapti bioįvairovės šaltiniu, svarbiu ir paukščių populiacijos gausėjimui. Ūkininkas privalo pievą nušienauti ir žolę išvežti“, – pasakoja G. Skujienė.
 

Paukščių nykimo priežasčių yra daug
Nors ornitologai dėl paukščių populiacijos mažėjimo kaltina vien žemės ūkį, „CropLife Lietuva“ vadovė atkreipia dėmesį, kad tokias tendencijas lemiančių priežasčių yra ir gerokai daugiau. Tarp jų – į gamtą ir natūralias pievas besiplečiantys miestai su savo priemiesčių gyvenvietėmis. „Dažnai mes pamirštame pirmiausia pažvelgti į savo aplinką – gyvendami miestuose nepagalvojame, kad trinkelizacija ir urbanizacija taip pat yra viena pagrindinių bioįvairovės nykimo priežasčių – tiesiame kelius, statome naujus miestų rajonus, ir mieste, ir savo sodybų kiemuose klojame trinkeles, statome paukščiams mirtinus stiklinius dangoraižius, rengiame „Ramstein“ koncertą Vingio parke per patį paukščių perėjimo metą ir t.t. Visi šie veiksmai taip pat lemia bioįvairovės, o kartu – ir paukščių
populiacijos mažėjimą“, – pasakoja Z. Varanavičienė.
Be to, pasak jos, neužtenka rūpintis paukščių buveinėmis jų perėjimo vietose, svarbu mažinti iššūkius, su kuriais jie susiduria žiemojimo vietose ar migracijos kelyje. Pavyzdžiui, dagiliai ar kiti smulkūs paukščiai, kurių populiacijų mažėjimą Lietuvoje fiksuoja ornitologai, jiems skrendant žiemoti į šiltuosius kraštus, Viduržemio jūros šalyse gaudomi tinklais maistui ir vėliau nugula restoranų lėkštėse. Ar Vakarų Europa badauja, kad reikia valgyti mažiau nei 20 g sveriančius paukštukus? „Be žemės ūkio mūsų platumose pievos užaugtų plačialapiais miškais ir iš viso neliktų atvirų kraštovaizdžio vietų. Žemės ūkis yra sprendimo dalis, ūkininkai vis plačiau įgyvendina tvarias praktikas, tačiau vien ūkininkų pastangų saugant paukščius tikrai nepakaks – įsitikinusi Z. Varanavičienė. – Čia labai svarbus ne į aplinko-projektininkų nuomonę, bet į nepolitizuoto mokslo
rekomendacijas reaguojančių politikų vaidmuo“.