Lietuva planuoja vystyti vėjo energetiką Baltijos jūroje. Vienam iš planuojamų vėjo elektrinių projektų Energetikos ministerijos užsakymu VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Šis projektas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų, kuris, kaip numatoma, ženkliai padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.

Numatoma, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti vienas jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs apie 1 300 naujų darbo vietų.

Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios vienas vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2,5-3 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Kadangi vėjo elektrinių parkas bus vystomas Baltijos jūroje apie jį, vadovaujantis Helsinkio ir Espo konvencijų reikalavimais, buvo informuotos Baltijos jūros valstybės, o antradienį vykusių tarpvalstybinių konsultacijų metu aptartas planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikis aplinkai su Latvijos ir Lenkijos visuomene ir institucijų atstovais.

Lietuva lauks Danijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos visuomenės ir institucijų pastabų bei pasiūlymų. Į juos bus atsižvelgta, kai pasibaigus tarpvalstybinėms ir nacionalinėms PAV procedūroms, Aplinkos apsaugos agentūra priiminės sprendimą dėl planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikio aplinkai.

Organizuoti tarpvalstybines poveikio aplinkai vertinimo (PAV) konsultacijas įpareigoja Espo konvencija.