Afrikinis kiaulių maras jau apėmė daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Laukinėje gamtoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai jau apėmė daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos. Kaip visais praėjusiais metais, taip ir šiemet, atėjus šiltajam  metų laikui, virusas ima kelti didžiulę grėsmę auginamų kiaulių sveikatai. VMVT specialistai pastebi, kad šiltuoju metų laiku, dažnas ūkininkas kiaules pradeda šerti šviežia žole, kuri gali būti vienas iš rizikos veiksnių AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietą.   

„Šernų judėjimo sukontroliuoti yra neįmanoma. Jie yra naktiniai gyvūnai, kurie maitinasi tiek miškuose tiek ir  pievose, pasėliuose, soduose, daržuose, todėl yra labai didelė tikimybė, kad sergantys AKM šernai, naktimis gali apsilankyti ir netoli kiaulių ūkių, bei paskleisti virusą ant žolės ir kitų augalų. Primygtinai prašome, nešerti kiaulių šviežia žole. Žolę galima duoti tik tokiu atveju, jeigu ji yra pilnai nuplikyta karštu vandeniu“, - primena Skubios veiklos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis inspektorius Vaidas Jonušaitis.

Kiaulių augintojai gali apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM, tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:  

- Patenkant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai. 

- Griežtai apriboti kitų asmenų patekimą pas kiaules. 

- Laikyti kiaules uždarose patalpose.  

- Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų. 

- Ir kaip anksčiau buvo minima, nešerti neapdorota karščiu žole ir virtuvės atliekomis. 

Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus tokius kaip apatiškumas, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Tai yra viena iš sąlygų siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo  jeigu būtų nustatytas AKM. 

Situacija Lietuvoje. Šiemet afrikinio kiaulių maro virusas nustatytas 16 rajonų savivaldybių 79 vietose 168 šernams: Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės Varėnos.  

Ypač daug žalos virusas praėjusiais metais pridarė Kazlų rūdos, Šakių, Vilkaviškio rajono savivaldybėse. Tiek kiaulių ūkiuose, tiek laukinėje faunoje.  

Video