Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Šimtmečio politikos instituto organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Žaliųjų tiekimo grandinių kūrimas: strateginių žaliavų užsitikrinimas”.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus savo pasisakyme pažymėjo, kad žemės ūkis pastaruoju metu susiduria su dekarbonizacijos, žalinimo ir tuo pačiu metu konkurencingumo iššūkiais. Tiekimo grandinių sutrikimai taip pat smarkiai atsiliepia ir žemės ūkio bei maisto pramonės sektoriui, nes maisto tiekimas ypatingai jautrus ir netgi gali sukelti žmonių egzistencinius klausimus. Prisimenant covid pandemijos sukeltus tiekimo grandinių sutrikimus, gamintojai susidūrė su didelėmis logistikos problemomis, kada dideli konteinerių kiekiai tiesiog užstrigo Azijos uostuose taip neišvengiamai sukeldami didelius tiekimo sutrikimus. Šios patirtys mus išmokė, kad prekyba vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų kuriamai gerovei: žemės ūkis ir maisto pramonė privalo išlikti konkurencingi ir išlaikyti aukštą specializacijos lygį tam, kad išnaudotų savo konkurencinius pranašumus. Priešingu atveju mūsų verslas gali būti perimtas kitų šalių kompanijų, tuo sukeldamas net nacionalinio saugumo klausimų. Taigi, būtina į visa tai atsižvelgti ir užtikrinti ekonomikos stabilumą.

Dekarbonizacija – tai procesas, kurio metu stengiamasi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą. Šis procesas apima visas gyvenimo sritis – nuo transporto iki pramonės, nuo atliekų tvarkymo iki žemės ūkio. Kiekviena iš šių sričių yra svarbi, kadangi tik priėmus kompleksiškas priemones, kurios apima visas gyvenimo sritis, galime tikėtis, kad pasieksime užsibrėžtus tikslus.

Šiems tikslams pasiekti ir procesams įgyvendinti 2020 metais buvo sudarytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP), kuris apima visus Lietuvoje veikiančius sektorius, taigi ir Valstybinės miškų tarnybos kuruojamą žemės naudmenų, žemės naudmenų keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sritį. Šiuo metu, prisidedant Lietuvoje veikiančioms ministerijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei šis planas yra atnaujinamas, įtraukiant į jį priemonių, kurių nebuvo iki šiol. Šios priemonės turi ne tik padėti sumažinti emisijas iš ŽNŽNKM sektoriaus, tačiau ir padidinti sugeriamos bei užrakinamos anglies kiekį dirvožemiuose ir augančioje biomasėje. Sektorius yra išskirtinis, kadangi jis yra vienintelis, kuris gali sugerti atmosferoje esančią anglį ir ją užrakinti dirvožemiuose ar augančioje biomasėje.

Būtent dėl šios priežasties, sudarant NEKSVP, buvo skiriama itin daug dėmesio esamai dirvožemių būklei išsaugoti ar pagerinti, padidinti miškų plotus, o su jais – ir biomasės kiekį Lietuvos teritorijoje. Svarbiausios priemonės, galinčios padėti mineraliniams dirvožemiams, daugiausiai apima dirbamus, ūkininkaujamus žemės plotus. Jos skatins ūkininkus pereiti prie žemės dirbimo būdų, kai dirva yra judinama kuo mažiau, pasitelkiant nearimines technologijas, auginant tarpinius pasėlius ar taikant sėjomainą.

Ne mažiau svarbūs yra ir organiniai dirvožemiai, daugiausiai sutinkami pelkėse ar šlapžemėse. Kai jose suardomas vandens tinklas ar tokie plotai yra nusausinami, iš jų, dėl durpės skaidymosi, gali išsiskirti itin dideli anglies kiekiai. Todėl NEKSVP yra numatyta stabdyti durpių irimą atkuriant vandens lygį nusausintuose organiniuose dirvožemiuose. Tai padės ne tik išvengti ŠESD išmetimų, bet ir padidins bei apsaugos šlapžemių biologinę įvairovę.