Darbuotojų trūkumą žemės ūkyje kompensuoja ir užsieniečiai

Žemės ūkyje ir miškininkystėje augant darbuotojų poreikiui daugėja šiame sektoriuje įsidarbinančių užsieniečių, teigia Užimtumo tarnyba. Ūkininkų atstovai teigia, kad laikinas jų įdarbinimas gelbėja ūkius nuo žlugimo, visgi smulkiųjų ūkių atstovas pastebi, kad užsieniečius jiems pasitelkti sudėtingiau.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad liepos 1-ąją žemės ūkio sektoriuje dirbo 5,4 tūkst. užsieniečių – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai.

Darbo inspekcija BNS nurodė, kad nei šių metų pirmąjį ketvirtį, nei pernai užsieniečių nelegalaus darbo žemės ūkyje nebuvo nustatyta.

Ūkininkai: užsieniečiai mažiau pasiekiami smulkiems ūkiams 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas BNS teigė, kad sezoninių darbuotojų daržininkams rasti sunku, nes regionuose žmonės kuo toliau, tuo mažiau nori dirbti: „Nori gauti išmokas, bet nedirbti“.

Todėl, pasak jo, užsieniečių laikinas įdarbinimas arba tokių darbuotojų nuoma gelbėja ūkius nuo žlugimo.

P. Andriejavas sako, kad darbo jėgos poreikiui didėjant, daugėja nuomojamų darbuotojų. Pasak jo, darbuotojų nuomos paslaugas teikia tiek lietuviškos įmonės, tiek iš kitų šalių.

„Tų pasiūlymų gauname. Paprasčiau išsinuomoti darbuotoją yra, nes biurokratinis mechanizmas yra labai didelis ir ūkininkai dažnu atveju net nežino, nuo ko pradėti. Tada vienareikšmiškai jiems yra lengviau išsinuomot darbuotoją“, – kalbėjo jis.

P. Andriejavo duomenimis, kai kuriuose ūkiuose 10–15 proc. darbuotojų yra užsieniečiai, kurie samdomi nekvalifikuotiems darbams: derliaus nuėmimui, jo paruošimui prekybai, laukų priežiūrai, ravėjimui.

„Kai kuriuose ūkiuose yra trumpalaikis darbas – vienam ar trims mėnesiams. Kitur atvažiuoja darbuotojai dirbti ir metus laiko. Priklausomai nuo to, kokias jie turi vizas – darbo, mokymosi ar gyvenimo laikinai“, – kalbėjo jis.

Anot jo, daržininkystės ūkiuose dažniausiai sutinkami darbuotojai iš Pakistano, Vietnamo, Filipinų, Ukrainos.

„Ar tas minimalus, ar truputį didesnis negu minimalus mėnesinis užmokestis jiems yra neblogas atlyginimas ir jie pasiruošę už tokį atlyginimą dirbti“, – teigė P. Andriejavas.

„Jie dažnai kalba anglų kalba. Tai galbūt kalbos barjeras yra problema. Lietuviškai jie moka minimaliai dažnu atveju“, – pridūrė jis.

Tuo metu Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas tvirtina, kad užsieniečiai mažiau pasiekiami smulkiems ir vidutiniams ar šeimos ūkiams.

„Reikėtų žinot, kokia yra sklaida tų darbuotojų – kiek įmonių jie dirba. Matau, kad ta sistema labai daug naudojasi tie stambesni ūkiai. Tai iškraipo darbo rinką – įsidarbina po keliasdešimt, po kelis šimtus ir daugiau darbuotojų vienoje ar keliose susijusiose įmonėse“, – kalbėjo ūkininkas.

„Jeigu tai yra siekis dirbti tik su pigia darbo jėga, tai mūsų konkurencinė kova išsikraipo – šeimos ūkiai esame nebepajėgūs dirbti už tą kainą, už kurią dirba atvykusieji“, – tvirtino jis.

Pasak jo, Užimtumo tarnybos duomenys yra apie legalų darbą, o kiek sektoriuje nelegaliai dirba užsieniečių, nėra aišku.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago teigimu, grūdininkai ieško modernią techniką mokančių valdyti užsieniečių, tačiau dirba tik nedidelė dalis užsieniečių.

„Žemės ūkio technika kiekvienais metais vis modernesnė, reikia aukštesnės kompetencijos ir darbuotojų. Jeigu ūkininkas ar bendrovė kreipiasi į įdarbinimo agentūrą ir ji randa specialistą, kuris tokių gabumų būtų, turėtų tokią kompetenciją valdyti tą techniką, tokiu atveju tas ūkininkas ir samdo. Masinio tokio reiškinio nėra, bet pavienius atvejus matome ūkiuose“, – sakė A. Vanagas.

Pasak jo, Ukrainoje yra didesni ūkiai, technikos yra ir daugiau, ir modernesnės, todėl iš ten atvykę darbuotojai Lietuvoje randa darbo.

Tarnyba: atvykėliai dirba tuos darbus, kurių kratosi vietiniai

Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigia, kad atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, kurias šalies darbdaviams sunkiausia užpildyti vietos darbo jėga.

Pasak jos, pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius keičiasi, auga kvalifikuotų darbuotojų, gebančių valdyti automatizuotą techniką, dirbti su GPS sistemomis, skaitmeniniais sprendimais ir precizinio ūkininkavimo technologijomis, poreikis.

„Tokių kompetencijų turinčių darbuotojų pasiūla išlieka ribota. Todėl tradicinių fizinių darbų dalis sektoriuje nuosekliai mažėja“, – pranešime teigė J. Zemblytė.

Pasak jos, daugelį žemės ūkio darbų vis dar dirba vyresni žmonės, o jauniems trūksta motyvacijos: „Darbo pasirinkimus čia lemia stereotipai, kad šie darbai yra sunkūs, fiziškai alinantys ir menkai apmokami“.

Tarnybos atstovės tvirtinimu, sezoninis užimtumas ne visiems patrauklus, nes žmonės ieško ilgalaikio ir stabilesnio darbo.

J. Zemblytės teigimu, ir konkurencija su kitais sektoriais turi įtakos žemės ūkio patrauklumui, nes statybos, transporto įmonės dažniausiai siūlo panašios kvalifikacijos darbuotojams konkurencingą atlyginimą, aiškesnes karjeros galimybes ar geresnes darbo sąlygas.

Dirbančių užsieniečių žemės ūkyje daugiausiai yra iš Ukrainos (2,2 tūkst.) ir Baltarusijos (743), maždaug po 200 – iš Indijos, Uzbekistano, Filipinų, Azerbaidžano ir Tadžikistano, taip pat iš Vietnamo, Rusijos, Kirgizijos, Pakistano, Kazachstano. Lenkų dirba apie 240, rumunų ir latvių – maždaug po 200.

Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje dirba daugiau nei pusė tūkstančio užsieniečių, iš jų – 146 yra vadovai, kiti – specialistai, technikai. Vidutinės kvalifikacijos darbus atlieka beveik 3,8 tūkst. užsieniečių – jie yra įrenginių ir mašinų operatoriai, kvalifikuoti darbininkai, paslaugų darbuotojai ir pardavėjai, tarnautojai.

Ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai dažniausiai dirba žemės ūkio technikos mechanikais ir remonto specialistais, o lenkai, rumunai – miškininkystės ir miško ruošos darbuotojais – medkirčiais. Nekvalifikuotų užsieniečių darbininkų šiame sektoriuje – beveik 1,2 tūkst. arba 20 proc.

Užimtumo tarnyba suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį žemės ūkyje ir miškininkystėje 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausia darbo pasiūlymų registruota Vilniaus, Radviliškio, Pakruojo, Panevėžio, Šalčininkų, Kelmės, Raseinių rajonuose.

Liepos 1-ąją iš viso pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbo 187,9 tūkst. užsieniečių, iš kurių 168,7 tūkst. darbuotojų – iš trečiųjų šalių.