Griežtinamos nuotekų taisyklės: ar rajono gyventojams teks plačiau atverti pinigines?

Europos Sąjunga užsimojo dar griežčiau kontroliuoti, kaip tvarkomos buitinės nuotekos, o naujos direktyvos numato perpus mažinti aglomeracijų ribas (aglomeracija – ištisinė susiliejusių miesto ir priemiesčių grupė). Nors dalis Lietuvos savivaldybių sunerimo dėl laukiančių milžiniškų investicijų ir net galimų baudų, Kėdainių rajone situacija išlieka stabili. Panašu, kad krašto gyventojams įpročių keisti nereikės, o jau dabar prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungtų gyventojų skaičius Kėdainių miesto aglomeracijoje visiškai atitinka visus ES reikalavimus. Tuo tarpu norintys įsirengti individualius valymo įrenginius iš savivaldybės gali sulaukti finansinės paramos.

Reikalaujamus rodiklius pasiekė dar 2023-iaisais

UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius Rimgaudas Praninskas ramina, kad bendrovė pokyčiams ruošiasi iš anksto.

Tiesa, 2023 metais pristatytoje UAB „Kėdainių vandenų“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano korekcijoje buvo parašyta, kad Kėdainių miesto aglomeracijoje nebus pasiektas teisės aktuose numatytas rodiklis – ne mažiau kaip 98 proc. centralizuotai surenkamų nuotekų. Tačiau problema buvo laikina ir greitai išspręsta.

„Po specialiojo plano koregavimo rodiklis pasiekė 98,37 proc.“, – situaciją komentuoja R. Praninskas.

Direktorius pabrėžia, kad nauja ES Komunalinių nuotekų direktyva, numatanti reikalavimus mažesnėms – nuo 1 tūkst. gyventojų ekvivalento, vietoj dabar galiojančių 2 tūkst. – aglomeracijoms, Kėdainiams didelio galvos skausmo nesukels.

„Kėdainių savivaldybėje nėra miestelių, kurie viršytų 1 tūkst. gyventojų ekvivalento“, – sako įmonės vadovas.

Investicijos į kaimo vietoves

Nepaisant to, kad prie centralizuotų nuotekų tinklų yra prijungta daugybė gyventojų, o pasiekti procentai yra pakankami, kad ES būtų patenkinta, bendrovė toliau plečia tinklą mažesnėse gyvenvietėse.

Štai dabar įgyvendinamas projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros prieinamumo didinimas Kėdainių rajone“.

„Šiuo metu bendrovė įgyvendina dalinai finansuojamą ES projektą gyvenvietėse, kuriose yra ne mažiau kaip 200 gyventojų ekvivalento. Tai Meironiškis, Kalnaberžė, Beinaičiai (nauja statyba), Šėta, Pagiriai, Nociūnai, Pajieslys, Labūnava ir Josvainių rekonstrukcija“, – vardija R. Praninskas.

Visgi direktorius pripažįsta, kad pasiekti kiekvieną sodybą yra neįmanoma. „Atsižvelgiant į tai, kad Kėdainių rajonas yra viena didžiausių ir retai apgyvendintų savivaldybių Lietuvoje, nėra jokio reikalavimo visus gyventojus prijungti prie centrinių nuotekų tinklų.

Yra galimybė ir šiandien naudotis individualiais nuotekų valymo įrenginiais, tik juos reikia tvarkingai eksploatuoti ir teikti ataskaitas“, – sako R. Praninskas.

Savivaldybė tiesia finansinę pagalbos ranką

Kėdainių rajono savivaldybė aktyviai skatina gyventojus patiems rūpintis švaresne aplinka ten, kur centralizuoti tinklai nepasiekiami. Tam kasmet skiriamas solidus finansavimas individualių nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) įsigijimui.

„Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai kasmet nuo rugsėjo 1 iki spalio 31 d. gali teikti prašymus daliniam finansavimui kompensavimo būdu gauti už individualių nuotekų valymo įrenginių įsigijimą.

Prašymus gali teikti gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatų savininkai, deklaravę gyvenamąją vietą šiuose pastatuose“, – informuoja savivaldybė.

Skaičiai rodo, kad ši priemonė yra pakankamai populiari ir kasmet ja naudojasi apie pusšimtį krašto gyventojų.

2024 m. finansavimas buvo skirtas 87 gyventojams, o bendra išmokėta suma sudarė 49 tūkst. Tiesa, tais metais dalis gyventojų (33) buvo „perkelti“ iš 2023 metų rezervinio sąrašo.

2025 m. skirta 30 tūkst. Eur suma jau padėjo 46 gyventojams, o 2026 metams savivaldybė vėl šiam tikslui skyrė tiek pat pinigų. Prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungę apie du trečdalius gyventojų

UAB „Kėdainių vandenys“ duomenimis, centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis rajone naudojasi apie 30,8 tūkst. gyventojų. „Vertinant pagal viešai skelbiamą gyventojų skaičių, prie centralizuotų nuotekų tinklų yra prisijungę apie 67,8 proc. rajono gyventojų“, – teigiama savivaldybės pateiktoje informacijoje.

Įmonei nuolat plečiant ir atnaujinant savo tinklus, šis procentas ilgainiui išaugs, tačiau niekada nepasieks 100 proc. lygio, nes tai tiesiog fiziškai ir finansiškai neįmanoma užduotis.

Likusiam trečdaliui gyventojų, kurie įsikūrę atokiau nuo miesto ir miestelių centrų, gyvena vienkiemiuose ir atokiose sodybose, individualūs valymo įrenginiai išlieka realiai vienintele ir savivaldybės remiama alternatyva.