Praėjusią savaitę į jūros gelmes nusileidusi narų komanda dugne nuo tinklų, keliančių mikroplastiko taršą, raizgalynės vadavo penkis nuskendusius laivus. Specialistai atviri – tokių darbų užteks dar dešimtmečiams, tačiau tobulėjančios technologijos, verslo palaikymas ir besiformuojanti bendruomenė iš esmės keičia Baltijos jūros veidą.

Iššūkių kupina ekspedicija

Nardymo entuziastus vienijančios „Nardymo akademijos“ atstovo Andriaus Albriko teigimu, liepos mėnesio pradžioje įvykęs nėrimas į Baltijos jūros dugną nepašykštėjo iššūkių, tačiau galutinis rezultatas atpirko net ir didžiausią vargą.

„Šį kartą per tris dienas turėjome galimybę apžiūrėti penkis Baltijos jūroje nuskendusius ir storu pamestų žvejybinių tinklų sluoksniu padengtus laivus. Nėrėme į 34 metrų gylį, iš viso šioje ekspedicijoje dalyvavo septynių patyrusių narų komanda“, – pasakoja A. Albrikas.

Pasak naro, šį kartą buvo išžvalgyti ne tik gilūs vandenys, bet ir Baltijos jūros sekluma. Tačiau nepaisant šio iššūkio, ekspedicijos metu pavyko ištraukti net 70 kg pamestų žvejybinių tinklų ir surinkti informacijos apie kitus Baltijos jūroje esančius paskendusius objektus.

„Susidūrėme su situacija, kai nuskendęs laivas yra apraizgytas tokiu storu žvejybinių tinklų sluoksniu, jog jį visiškai pašalinti gali neužtekti net ir kelių nėrimų. Šį kartą vieną iš tinklų kartu traukė net trys patyrę narai. Deja, tačiau kartu su mikroplastiko taršą didinančiais tinklais iškeliame ne brangakmenius ar lobių skrynias, o įstrigusius paukščius ir vandens gyvūnus“, – pasakoja A. Albrikas.

Jūros gelmėse reikalingas išskirtinis pasiruošimas

Ilgamečio naro teigimu, pasiruošimas tokiai ekspedicijai – kruopštus ir atsakingas procesas. Pirmiausia yra buriama patikima komanda, renkama informacija apie jūros dugne paskendusį objektą, kurį norima apžiūrėti ir pašalinti jį dengiančius tinklus.

Dažniausiai ekspedicija trunka kelias dienas. Pirmąją dieną komanda, kuri prie vandens telkinio susirenka iš visos Lietuvos, pasiskirsto atsakomybėmis. Paprastai jų yra nemažai – nėrimo metu reikia rūpintis tinkamu apšvietimu, visos komandos sauga, plūdurų užkabinimu ir filmavimu bei fotografavimu. Tuomet narų komanda neria gilyn pirminei objekto apžiūrai, kurios metu yra ruošiamasi tinklų iškėlimui.

Pamestų tinklų šalinimas – pavojinga procedūra, kelianti grėsmę pačių narų saugumui.

„Būnant jūros dugne matomumas yra praktiškai nulinis, o patys tinklai nuolat juda.  Todėl narai, šalinantys tinklą, turi būti itin budrūs, nuolat stebėti tinklo judėjimo trajektoriją, nes gali būti situacijų, kai pats tinklą šalinantis naras į jį įsipainioja“, – pasakoja A. Albrikas.