Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė raginama neatidėliotinai įsikišti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija) dirbtinai kuriamų problemų sprendimą, kai suintensyvėjus žemės ūkio darbams, atskirų rajonų ūkininkai dėl Kelių direkcijos kaltės negali savalaikiai ir trumpiausiu keliu pasiekti savo laukų dėl pritaikytų apribojimų, įrengtų atitvarų.

Tokį kreipimąsi, adresuotą Premjerei, taip pat susisiekimo ir žemės ūkio ministrams, LR Seimo Kaimo reikalų komitetui ir pačiai Kelių direkcijai, pirmadienį išplatino politikė Meida Šabūnienė.  

„Ūkininkai jau kuris laikas šalyje vykdo intensyvius žemės ūkio darbus ir iki pat javapjūtės pabaigos jų tik daugės. Tačiau valstybės valdoma Lietuvos automobilių kelių direkcija, užuot ieškojusi išeičių, kaip nepakenkti žemdirbiams, imasi draudimų ir ribojimų politikos“, – neabejoja M. Šabūnienė.

Ji nurodo, kad uždarius eismą per valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis 13,46 km esantį tiltą per Dubysos upę, nemaža dalis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių priversti savo dirbamus laukus pasiekti per apylankas.

„Kai kur žemdirbiai priversti daryti net iki 75 kilometrų lankstą. Tai absoliučiai nenormali situacija, kai norint pasiekti lauką, turi pirmyn važiuoti 2 valandas ir tiek pat laiko grįžti atgal į ūkį“, – vardija problemas M. Šabūnienė.

Panašus precedentas yra sukurtas ir valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 4232 Endriškiai-Gudai, kur 1,192 km tilto per kanalą važiuojamosios dalies plotas, pritarus Kelių direkcijai, buvo susiaurintas tiek, kad pro jį ūkininkai taip pat negali pravažiuoti su savo technika, ir taip pat priversti daryti lankstą, norint pasiekti savo dirbamos žemės sklypus. 

Kelias čia susiaurintas daugiau kaip 2 kartus – nuo 7,5 metro iki 3,5 metro. Pasak M. Šabūnienės, jokia didesnė žemės ūkio technika pro taip susiaurintą kelią pravažiuoti negali ir, akivaizdu, kad Kelių direkcijai tai žinoma.

„Tokių pavyzdžių visoje Lietuvoje yra ne vienas ir net ne viena dešimtis. Tai tapo jau sistemine problema. Tuo tarpu Kelių direkcija, panašu, prisidengdama LR Kelių įstatymu, ir toliau gilina ūkininkams problemą, didindama jiems ne tik sąnaudas, kurios neišvengiamai guls ir ant vartotojų pečių dėl pabrangusios žemės ūkio produkcijos, bet ir didina iškastinio kuro naudojimą“, – teigia M. Šabūnienė.

Anot M. Šabūnienės, Vyriausybė ir samdomi ekspertai ne vieną kartą pirštu baksnojo į žemės ūkio sektorių, esą jis yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų.

„Tačiau akivaizdu, kad dėl panašių problemų, žemės ūkio tarša ne tik didės, bet ir dirbtinai kuriama nepalanki terpė ūkininkams verstis žemės ūkio veikla“, – sako M. Šabūnienė.

Ji ragina kuo skubiau į problemos sprendimą įsikišti Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, nes nei Susisiekimo ministerija, nei Žemės ūkio ministerija, nors ir yra puikiai informuotos apie susidariusią situaciją, nelinkusios nei tarpininkauti žemdirbių santykiuose su Kelių direkcija, nei pasiūlo ūkininkams juos tenkinančių sprendimų.

„Galiausiai, jei valstybė per savo valdomą įmonę apriboja žemės ūkio subjektų veiklą arba stato dirbtines kliūtis, patirtos papildomos išlaidos turėtų būti kompensuojamos“, – įsitikinusi M. Šabūnienė.