Žemės ūkio ministerija pakeitė Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles, siekdama, kad tautinio paveldo kūrėjams būtų paprasčiau pildyti paraiškas paramai gauti, o kontroliuojančiai institucijai – šias paraiškas administruoti. 

Tautinio paveldo produktai – tai ne tik tradiciniai gaminiai, bet ir tradicinės paslaugos, šventės, mugės, netgi tradicinių vietinių veislių gyvūnai, augalai ir jų produktai.

Valstybė, finansuodama tautinio paveldo veiklą, siekia skatinti tautinio paveldo produktų saugojimą, kūrimą ir realizavimą, populiarinti tradicinius amatus ir tautinio paveldo produktus, formuoti patrauklų šių  produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

Finansavimo taisyklėse nustatytos valstybės pagalbos tautinio paveldo produktams saugoti, kurti, realizuoti ir populiarinti teikimo sąlygos. Ministerija, keisdama taisykles, aiškiau išdėstė finansuojamų išlaidų kategorijas. Taip pat sudarė sąlygas asociacijoms, vienijančioms tautinio paveldo produktų kūrėjus ir tradicinių amatų centrus, gauti valstybės pagalbą įrangai ir leidinių leidybai.

Taisyklėse supaprastintas reikalavimas, kad įranga gali būti įsigyjama tik kartą per 5 metus – dabar šis reikalavimas numatytas tik įsigyjant tos pačios rūšies įrangą. Ketinama finansuoti ne tik popierinių, bet ir elektroninių tautinio paveldo produktų populiarinimo leidinių rengimo ir leidybos išlaidas.

Anksčiau taisyklėse nebuvo numatyta didžiausia pagalbos suma tautinio paveldo kūrėjams, turintiems dviejų kategorijų (A ir B) sertifikatus, dabar jiems ketinama finansuoti  65 proc. visų tinkamų projektų išlaidų.

Finansavimo taisyklėse taip pat numatyta pakeitimų, kurie pagerins projekto vykdytojų kontrolę, ataskaitų vertinimą.

Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisyklių keitimo projektas šiuo metu derinamas su visuomene – su juo galite susipažinti čia.

Lietuvoje yra daugiau kaip 880 tradicinių amatininkų, pripažintų tautinio paveldo produktų kūrėjais.  Amatininkai, kurie yra sertifikavę tautinio paveldo produktus, turi pakankamai įgūdžių, sugeba perduoti patirtį kitiems, gali būti atestuojami tradicinio amato meistrais. Tai rodo aukščiausio lygio meistrystę. Lietuvoje tokių meistrų yra 209.

Mūsų šalyje sertifikuotų  tradicinių gaminių yra daugiau kaip 2,8 tūkst. O tautinio paveldo produktų – daugiau kaip 3,4 tūkst.