Kaimo reikalų komitetas (KRK) pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje ėmėsi svarstyti parlamentinės kontrolės klausimą dėl energetinės krizės sprendimų žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose. Šiuo metu tai opiausias klausimas maisto gamintojams, kadangi žemės ūkio sektorius susiduria su padidėjusiomis pašarų, žaliavų, trąšų, elektros, dujų ir kuro kainomis, kurios ir toliau didėja.

Siekiant visapusiškai įvertinti problemos mastą, š. m. rugsėjo 21 d. KRK nariai apsilankė AB Kaišiadorių paukštynas. Lietuvos paukštininkystės asociacijos, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovai susitikimo metu pristatė Lietuvos paukštininkystės strategiją. Joje dvi kryptys – gaunant valstybės paramą ir jos negaunant. Paukštienos gamintojai siekia, kad Lietuvoje užauginta produkcija 100 proc. patenkintų visų vartotojų Lietuvoje poreikius. Norint tai užtikrinti, būtina neatidėliotina valstybės pagalba. Dešimt kartų išaugus gamybos sąnaudoms, paukštynai tampa nekonkurencingi lyginant su kaimyninėmis šalis, kur paukštininkystė yra remiama valstybės.

Komiteto nariai apžiūrėjo uždarytą paukštienos skerdimo cechą. Tai esamą situaciją iliustruojantis pavyzdys ir niūri vizija – kas artimoje ateityje gresia Lietuvos paukštynams, jei jie negaus valstybės pagalbos. Posėdyje dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus atkreipė dėmesį, kad prieš kelis dešimtmečius, kuomet pradėjo veikti šis paukštynas, Kaišiadoryse gyventojų padaugėjo dvigubai – nuo 4000 iki 8000, o kai kuriais laikotarpiais ir daugiau. Regionui, nutolusiam nuo sostinės, augti padėjo gamykla. Ištisos gyventojų kartos dirbo paukštyne ir kūrėsi Kaišiadorių rajone. Šiuo metu, uždarius paukščių skerdyklą, labai išaugo nedarbas, gilėja socialinės problemos.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino Žemės ūkio ministerijos atsakingus asmenis kuo greičiau susitarti su paukštininkystės sektoriaus atstovais dėl nuolatinės paramos šiam sektoriui, kad paukštynai nebūtų uždaromi, o Lietuvos gyventojai būtų aprūpinami sava, sveika ir nebrangia paukštiena. Žemės ūkio ministerijos atstovai patikino, kad paukštininkystė bus įtraukta į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekoschemas ir gaus finansavimą.