Atokesnių Kretingos rajono kaimų gyventojai, kurių namus pasiekti galima tik žvyrkeliais, kiekvienais metais skundžiasi, jog vasaros metu, vyraujant sausiems orams, gyventi sudėtinga. Žvyrkelių dulkės, kylančios dėl pravažiuojančių automobilių gausos, lyg sniegas nubaltina laukus, kiemus ir yra pavojingos sveikatai. Išeitis – kuo dažniau laistyti.

Žvyrkeliais pravažiuojančių automobilių keliamos dulkės – problema, ne tik atokių kaimų ar vienkiemių gyventojams, bet ir naujose Kretingos gatvėse, kur vystomi individualių namų kvartalai bei sodininkų bendrijose. Dešimtis kilometrų neasfaltuotų atkarpų galima rasti beveik visose rajono seniūnijose.

Kelia pavojų sveikatai

Dulkės nusėda ant palangių, auginamų vaismedžių, lauke džiovinamų skalbinių, tačiau kur kas didesnė blogybė – jomis priversti kvėpuoti tiek vaikštantys žvyrkeliu, tiek važiuojantys dviračiai – tiek kiemuose ar net namuose prie atidarytų langų žaidžiantys vaikai.

Gyvenantys netoli žvyrkelių žmonės stengiasi kuo rečiau atidaryti langus, nedžiovinti skalbinių kieme, daugiau laiko leidžia uždarose patalpose. Neretai ūkininkai patys vandeniu laisto netoliese namų esančius žvyrkelius. Tačiau tokių pastangų nepakanka. Toks efektas tik trumpalaikis, o nepatogumų – daug.

Todėl dulkes matome visur: ant palangių, automobilių kapotų, lauko baldų. Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad kelio dulkės, pakliuvusios į plaučius, daro žalą sveikatai ir gali būti rimtų susirgimų priežastimi.

Sprendimus priima seniūnijos

Imbarės seniūnijoje šiais metais žvyrkeliai jau kartą buvo laistomi centralizuotai. Pasak seniūno Antano Turauskio, sprendimus, kuriuos žvyrkelius pirmiausia reikia laistyti, priima seniūnijos. Žvyrkelių seniūnijos teritorijoje yra kurie laistomi yra apie 20 kilometrų.

Tuo tarpu regioninės reikšmės kelius turėtų palaistyti „Via Lietuva“ (buvusi Automobilių kelių direkcija) samdomi rangovai. Iš tų 20 kilometrų seniūnija palaisto apie 15 km, o 5 km palaisto „Via Lietuva“. Pasak Imbarės seniūno, Žvyrkelių laistymo darbus atlieka viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė.

Naudojami druskos tirpalai

Druska keliams prižiūrėti reikalinga ne tik žiemą, bet ir vasarą. Žvyrkelių laistymo darbus atliekanti Kretingos rajono įmonė „Raguvėlė“ tokius darbus privatiems užsakovams bei savivaldybėms atlieka jau ne pirmus metus. Pasak direktoriaus Virginijaus Brazausko, laistymui naudojamas druskingas vanduo. „Druska suriša kietąsias daleles, be to per naktį toks palaistytas kelias surenka drėgmę ir per dieną ją išlaiko. Todėl važiuojant žvyrkeliu, mažiau kyla dulkių“, – tikina jis.

Per tam tikrą laiką druskos kiekis mažėja, todėl, atsižvelgus į kelio būklę, būtina laistymą pakartoti. Be to laistymo periodiškumas priklauso ir nuo oro sąlygų: ar vyrauja karščiai, ar lietingi orai. Jeigu intensyviai palyja, druska gali būti išplauta. Tirpalas, kuriuo laistomi keliai, pasak įmonės „Raguvėlė“ vadovo, atitinka visus keliamus reikalavimus, nekenksmingas aplinkai ir sveikatai bei neteršia gruntinių vandenų.

„Via Lietuva“ specialistai antrina, jog easfaltuoti keliai, įvertinus jų dangą, aplinkos reljefą ir eismo intensyvumą, gali būti laistomi skirtingos sudėties tirpalais: vienoms atkarpoms naudojamas Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrymas, kitur žvyrkeliai laistomi specialiai paruoštu kalcio chlorido druskos tirpalu. Druskingu tirpalu visą kelio perimetrą laisto speciali mašina.

Įvairios technologijos

Pasak panašias paslaugas teikiančios kitos bendrovės „Ecoservis“, naudojamos įvairios žvyrkelių sutramdymo technologijos. Pavyzdžiui, į žvyrą įterpiama specialių kalcio chlorido granulių, kurios sugeba absorbuoti drėgmę, ir žvyrkelis visada atrodo tarsi po lietaus. Dėl gebėjimo iš aplinkos absorbuoti vandenį kalcio chloridas efektyvus esant ir aukštam, ir žemam santykiniam oro drėgniui, eismo sąlygos pagerėja net vykstant intensyviam automobilių eismui.

Toks laistymas esą yra nekenksmingas aplinkai, jis gerina gyvenimo kokybę, taip pat eismo sąlygas bei saugumą.

Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, žvyruotų kelių dulkėtumą toks laistymas sumažina 3 mėnesiams ir ilgesniam laikotarpiui, o laistymas Kambro periodo vandens sūrymu – nuo 1 iki 2 mėnesių. Laistymo tirpalu efektyvumas padidėja, jei darbai atliekami prieš arba po lietaus. Sausiems orams užsitęsus, kelio dangą pirmiausia būtina sudrėkinti vandeniu, tik tuomet laistyti tirpalu.

Dulkės kelia pavojų dujų įrangai

Ne visi žino, tačiau kietosios dalelės gadina net ir dujų katilus. Žvyras yra nuosėdinė uoliena, kuri susideda iš žvirgždo ir smėlio. Šios birios medžiagos – mineralinės nuolaužos, kvarcas, molio dalelės, yra vadinamos kietosiomis dalelėmis. Visur prasiskverbiančios smulkios dalelės yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl užsikemša dujų katilas.

Katilai, orą ima iš lauko, sutraukia ir įvairiausias dulkes. Jeigu šalia namų yra žvyrkelis, tai katilas ir susiurbia visas nuo jo kylančias kietąsias daleles. Žmonės, kurie gyvena mieste, kur keliai asfaltuoti, su tokiomis problemomis nesusiduria, tačiau susiduria kas antras, gyvenantis šalia žvyrkelių. Ir tai nepriklauso, kokio galingumo, ar kokio prekių ženklo katilas pastatytas, viską lemia šalia esantis neasfaltuotas kelias. Neatliekant kasmetinės profilaktikos, toks katilas suges ir greičiausiai bus nepataisomas.

Kol žvyrkelių asfaltavimo programa stringa …

Dulkės taip pat kelia daug rūpesčių automobilių vairuotojams ne tik dėl to, kas dažniau reikia juos plauti. Smulkios dalelės prasiskverbia ir į aušinimo sistemą, gadina važiuoklę, o svarbiausia – blogina matomumą. Jei priekyje važiuoja transporto priemonė, kuri „dulka“, tai toks važiavimas tampa pavojingu eismo saugumo prasme.

Žvyrkelių asfaltavimo programa Lietuvoje juda vėžlio greičiu. Todėl naujausios technologijos pasitelkiamos esamų žvyrkelių tvarkymui ir gali ženkliai sumažinti jų keliamą pavojų.

Kelininkų teigimu, toks kelių laistymas sumažina žvyruotų kelių dulkėtumą net 70–100 proc. ir stabilizuoja kelio dangos paviršių, todėl jame nelieka palaidų medžiagų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jis ne tik nekenksmingas aplinkai, tačiau ir gerina gyvenimo kokybę, eismo sąlygas bei didina saugumą.