Bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ didžiosios dalies turto, naudojamo trąšų gamybai, pardavimo nekilnojamojo turto nuomos bendrovei „Marijampolės NPK“ (buvusi „Antes“) sandoris pripažintas negaliojančiu.
Apeliacinis teismas spalio 25 dieną pripažino „Arvi fertis“ ir „Marijampolės NPK“ sandorį negaliojančiu nuo jos sudarymo momento – 2021 metų vasario 12 dienos, nes, teisėjų kolegijos nuomone, jis buvo sudarytas „dėl piktavališko susitarimo su kita sandorio šalimi“.
Teismas paliko nepakeistą sausį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas vienos „Arvi fertis“ kreditorių, Vokietijos „Belor Eurofert“ kontroliuojamos Lietuvos trąšų prekybos bendrovės „Belor“ ieškinys.
„Bankrutuojančio juridinio asmens esminė dalis buvo parduota pažeidžiant Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą didžiausios kainos principą, turint aiškų siekį šią bendrovę parduoti iš anksto pasirinktam pirkėjui. „Arvi fertis“ nemokumo administratorius veikė ne visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesais, bet savo veiksmus suderinęs tik su vienu iš kreditorių ir juridinio asmens pirkėjų. Sutarties šalys skubėjo sudaryti sandorį, taip pašalindamos kitų asmenų galimybę dalyvauti derybose“, – konstatavo Apeliacinis teismas.
„Marijampolės NPK“ įpareigota grąžinti „Arvi fertis“ turtą, o pastaroji – grąžinti „Marijampolės NPK“ 750 tūkst. eurų, gautus kaip avansą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Be to, negaliojančiu pripažintas „Arvi fertis“, „Antes“ ir įmonės UHB 2021 metų vasario 18 dienos susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, UHB grąžinant 6,75 mln. eurų finansinį reikalavimą „Arvi fertis“ bankroto byloje, taip pat suteikiant teisę įregistruoti hipotekas ir turto įkeitimą.
Teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Didžioji dalis „Arvi fertis“ turto bendrovei „Antes“ parduota už 7,5 mln. eurų. „Arvi fertis“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis anksčiau sakė, kad buvo parduotas visas turtas, kuris dalyvauja trąšų gamyboje, taip pat turtinės ir neturtinės teisės, kylančios iš sutarčių, kurias bankrutuojanti įmonė dar vykdė ir buvo sudariusi.
„Belor“ pirmos instancijos teismui teigė, kad neįsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti „Arvi fertis“ likviduojama, be hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ sutikimo, žinodama, kad kreditorių susirinkimo nutarimai ginčijami teisme, bei neatsižvelgdama į kitų potencialių pirkėjų siūlymą už turtą mokėti 8,3–8,6 mln. eurų, „Arvi fertis“ su „Antes“ 2021 metų vasarį sudarė net ne turto perleidimo, o juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartį susijusiems asmenims.
Byloje tuomet pateikta verslo vertinimo ataskaita rodė, kad „Arvi fertis“ grynasis pelnas iš perleistos veiklos 2019 metų antrąjį pusmetį siekė 347 tūkst. eurų, per 2020 metų 10 mėnesių – 570,9 tūkst. eurų, o pajamų ir išlaidų prognozės iš esmės atitiko faktines pajamas ir išlaidas.
„Arvi fertis“ teismui nurodė, kad 2021 metų sausio 27 dieną kreditoriai įmonės nemokumo administratorių įpareigojo derybas pradėti tik su tais potencialiais pirkėjais, kurie sumokės 10 proc. pasiūlytos kainos avansą. Vienintelė jį sumokėjo „Antes“, tuo metu kitos įmonės – „LIT Salt Trade“ ir „TIMAC Agro LT“ – to nepadarė.
