Daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja šiems metams baigiantis apyvartą būsiant kuklesnę negu 2022 metų pabaigoje, tačiau daugiau negu penktadalis (22 proc.) jų šių metų pabaigoje tikisi turėti daugiau darbuotojų negu metų pradžioje.

Lyginant visas tris Baltijos valstybes, optimistiškiausi Estijos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, o Lietuvoje ir Latvijoje nuotaika panaši. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, apyvartos mažėjimo šiemet tikisi 27 proc. Latvijos ir 22 proc. Estijos bendrovių.

Vis dėlto tarp visų trijų Baltijos šalių verslo atstovų vyrauja nuosaikus optimizmas. Net 7 iš 10 Estijos įmonių tikisi šiemet apyvartą augsiant iki 15 proc. Taip manančių verslininkų buvo mažiau Latvijoje (63 proc.) ir Lietuvoje (61 proc.). Apie dešimtadalis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų Baltijos šalyse prognozuoja, kad jų apyvarta šiemet augs daugiau negu 15 proc.

Svarbiausi mažų ir vidutinių įmonių iššūkiai visose trijose Baltijos valstybėse daugiausiai susiję su didėjančiomis sąnaudomis. Lietuvos verslininkų vertinimu per artimiausius metus didžiausią įtaką įmonių veiklos rodikliams vis dar turės didelė infliacija, tebekylantis darbo užmokestis ir brangi energija. Panašūs veiksniai neramina ir Estijos mažų ir vidutinių įmonių vadovus, o Latvijos verslininkai prie didžiausių iššūkių prideda didelę mokesčių naštą ir brangias žaliavas.

„Karas Ukrainoje, brangę energijos ištekliai, kilusi infliacija ir daugelis kitų priežasčių pastaruosius metus leidžia vadinti vienais sudėtingiausių Lietuvos ir Baltijos šalių verslui per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto, palyginti su 2022 metų pradžia, įmonių atstovų nuotaika smarkiai nepasikeitė. Tai leidžia teigti, kad ir Lietuvos, ir kitų dviejų Baltijos valstybių įmonės yra gana brandžios, pajėgios įveikti ekonomikos svyravimus ir vykdyti veiklą esant geopolitiniam neapibrėžtumui“, – komentavo SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad 2022 metų pradžioje, iki Rusijai pradedant karą Ukrainoje, 24 proc. mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozavo savo apyvartą per metus mažėsiant, 64 proc. buvo nuosaikios optimistės, o 12 proc. tikėjosi didelio apyvartos augimo. Taip savo verslo perspektyvas vertinančių įmonių atstovų dalis per metus pasikeitė labai nedaug visose Baltijos šalyse.

Nors pesimizmo šiek tiek padaugėjo, daugiau negu penktadalis (22 proc.) Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių šių metų pabaigą tikisi sutikti turėdamos daugiau darbuotojų negu metų pradžioje. Darbuotojų gretas ketinančių plėsti įmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia. Samdyti daugiau darbuotojų ketina 19 proc. Latvijos ir 14 proc. Estijos įmonių. Lietuvoje ir Latvijoje 70 proc. įmonių šiemet neketina keisti darbuotojų skaičiaus, Estijoje ši dalis siekia 81 procentą.

„Stabtelėjimas, stabilizavimas ir naujų galimybių paieška – taip galėtume apibūdinti mažų ir vidutinių įmonių lūkesčius šiais metais. Dauguma apklaustų bendrovių mano, kad veiklos apimtis daugiau nedidės, o vienas svarbiausių prioritetų visose trijose Baltijos valstybėse yra įmonės stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, bemaž dvigubai daugiau Lietuvos įmonių planuoja per šiuos metus žengti į naujas rinkas“, – teigė E. Dovbyšienė.

Visgi, net 23 proc. mažų ir vidutinių Lietuvos bendrovių šiais metais ketina plėstis į naujas rinkas. Tokių planų turi 12 proc. Latvijos ir dešimtadalis Estijos įmonių. Dauguma respondentų visose trijose šalyse šiemet ketina daugiau dėmesio skirti vidaus rinkai. Jai pirmenybę teikti ketina 76 proc. Estijos, 67 proc. Latvijos ir 61 proc. Lietuvos bendrovių.

Vienais svarbiausių prioritetų šiemet Lietuvos ir Latvijos verslininkai laiko įmonės veiklos stabilizavimą ir siekį mažinti sąnaudas. Estijos verslininkai didžiausią dėmesį skirs sąnaudų mažinimui ir veiklos stabilumui užtikrinti.

Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, balandį apklausęs 1787 mažas ir vidutines įmones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.