Konkurencijos tarybai nemalonūs signalai iš Seimo
Seimo Audito komitetas, susipažinęs su ūkio subjekto prašymu įvertinti Konkurencijos tarybos formuojamos politikos poveikį verslumui ir verslo aplinkai Lietuvoje, posėdyje diskutavo dėl tarybos formuojamos maksimalių baudų skyrimo praktikos.
Komiteto narys Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad galimai ydinga baudimo praktika užprogramuota tarybos veiklos vertinimo kriterijuose. „Kaip pavyzdį to pateikčiau faktą, kad 2023 m. Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitoje pažymėta, kad iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė beveik 6 eurus tikėtinos naudos vartotojams, o vidutinė metinė 2021–2023 m. tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 16,7 mln. eurų. Toks vertinimo kriterijus tik skatina baudimą ir kuo didesnį“ – teigė A. Zuokas. Taryba turėtų padėti verslui, o ne siekti surinkti kuo daugiau pinigų už skiriamas baudas. Skiriant baudas už ūkio subjektų pažeidimus, visų pirma turi būti vadovaujamasi racionalumo ir proporcingumo principais. Išankstinis įspėjimas apie netinkamus ūkio subjektų veiksmus, rekomendacijų teikimas, leidimas ištaisyti trūkumus padėtų išvengti susipriešinimo tarp valstybės institucijų ir verslo, akcentavo Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
A. Zuokas taip pat iškėlė Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumo klausimą. Komiteto narys iliustravo, kad 2023 m. duomenimis Lietuvos Konkurencijos taryboje dirbo apie 68 žmonių, tuo tarpu Estijos – 37 darbuotojai, kurie papildomai atlieka ir energetikos kainų reguliatoriaus funkcijas. Lietuvoje šį darbą atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurioje dirba apie 200 darbuotojų.
Komitetas nusprendė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl papildomos informacijos pateikimo ir tuomet šį klausimą įtraukti į komiteto posėdžio darbotvarkę.
Panašūs straipsniai
Video
