Lazdijų rajono gyventojai susiduria su vis didesne problema – šulinių išsausėjimu. Pastaraisiais metais dėl sausų vasarų, švelnių žiemų ir kritulių trūkumo geriamojo vandens lygis kaimo vietovėse ženkliai sumažėjo. Žmonės skundžiasi, kad jų šuliniai išdžiūvo, o tai daro didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, ūkininkavimui bei apskritai rajono gyventojų gerovei.

Kreipėsi į merę

Situacija nepaliko abejingų ir politikų. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Deivydas Palačionis kreipėsi į savivaldybės merę bei administracijos direktorę, siūlydamas ieškoti konkrečių sprendimų. Tarp galimų priemonių jis įvardija: specialias programas šulinių valymui ir atnaujinimui; gyventojų skatinimą įsirengti vandens taupymo ir surinkimo sistemas; ilgalaikių alternatyvių vandens tiekimo sprendimų (gręžinių, cisternų) paiešką; bendradarbiavimą su UAB „Lazdijų vanduo“, siekiant užtikrinti vandens tiekimą labiausiai nukentėjusiems gyventojams.

Tarybos narys tikisi, kad ši problema bus įtraukta į savivaldybės prioritetus, o Lazdijų krašto žmonėms bus suteikta reali pagalba. „Vandens stygius – ne tik buitinė problema, bet ir grėsmė visam regiono žemės ūkiui bei bendram gyventojų gyvenimo lygiui. Reikia ieškoti sprendimų jau dabar“, – teigia D. Palačionis.

Praėjusį pirmadienį vykusiame Kaimo reikalų ir aplinkos apsaugos komiteto posėdyje D. Palačionis su šia problema supažindino komiteto narius. Visi vienbalsiai pripažino, jog tai rimta problema, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių. Buvo nuspręsta kreiptis į savivaldybės administraciją ir šią problemą pateikti Lazdijų rajono savivaldybės tarybai.

Sulaukė žmonių skundų

Paklaustas, iš kur jis sužinojęs apie šią problemą, D. Palačionis „Dzūkų žinioms“ sakė, jog apie tai jam papasakojo Lazdijų rajono gyventojai.

„Išgirdau ne vieną sunerimti privertusią istoriją. Žmonės pasakojo, jog Kalėdas susirinkusi švęsti viena lazdijiečių šeima buvo nemaloniai nustebinta, kai jų šulinyje dingo vanduo. Jie net negalėjo deramai pasiruošti šventėms ir buvo priversti ieškoti skubių sprendimų. Kita šeima skundėsi, jog dėl išdžiūvusio šulinio negali išsiskalbti drabužių, todėl važiuoja pas gimines į miestelį, kur centralizuotai tiekiamas vanduo“, – pasakojo D. Palačionis.

Kad tai rimta problema mūsų rajone, įrodo ir tas faktas, jog D. Palačioniui savo socialinio tinklo paskyroje prabilus apie vandens trūkumo problemą, atsirado nemažai lazdijiečių komentarų, kuriuose jie skundžiasi vandens trūkumu ir pasakoja apie tai, kaip bando šią problemą spręsti.

Kaip žmonės gelbėjasi iš tokios padėties? Kai kas kreipiasi į bendrovę „Lazdijų vanduo“ ir užsako geriamojo vandens atvežimą į savo šulinius. Reikia pripažinti, jog tai nėra pigus malonumas.

Prašančiųjų atvežti vandens – vis daugiau

Bendrovės „Lazdijų vanduo“ direktorius Eimantas Zaburas pripažino, jog besikreipiančiųjų dėl vandens atvežimo labai padaugėjo.

„Mes vežame keturias tonas, tačiau šuliniai dažnai jau nebelaiko, suleidžiame vandenį, tai po keturių penkių dienų žmonės vėl skambina, kad nebeliko vandens“, – sakė direktorius.

Pasidomėjus, kokia šios paslaugos kaina, direktorius sakė, jog kainą sudaro vandens, kelionės ir laiko įkainių suma. Kubinis metras vandens kainuoja 1,77 euro, kilometras 1,21 euro, o valandos kaina 20,5 euro.

Anot direktoriaus, jei geras privažiavimas, vairuotojas operatyviai privažiuoja ir greitai išleidžia vandenį, tačiau kaimuose prasti keliukai, tad kartais ir užklimpstama, bet stengiamasi nuvežti vandenį užsakovui.

„Labai didelis vandens poreikis, tai tęsiasi jau ketverius metus, tad paslauga labai aktuali, vežame kas antrą dieną, tai pasidarė mūsų kasdienybė“, – sakė E. Zaburas.

Situaciją gelbsti kaimynai

Noragėlių seniūnijoje gyvenantis Rimantas D. pasakojo, jog senasis sodybos šulinys išdžiūvo, todėl prieš septynerius metus išsikasė naują 13 metrų gylio šulinį. Kelerius metus dėl vandens nebuvo problemų, bet paskui ir vėl pradėjo trūkti.

„Atrodo, daug vandens nenaudojome, tačiau jo ėmė trūkti. Teko ieškoti sprendimų. Sužinojau, kad už trijų kilometrų gyvenantis ūkininkas turi vandens gręžinį. Paprašiau jo atvežti vandens. Jis man kas du mėnesius atveždavo cisterną vandens, tai, nors ir taupydami, vandens turime. Manau, kad tie žmonės, kuriems trūksta vandens, tarpininkaujant seniūnijoms galėtų ieškoti gręžinius turinčių kaimynų ir iš jų gauti vandens“, – išeitį siūlė Rimantas.

Žinoma, tie žmonės, kurie naudoja daug vandens, o šuliniuose jo nebeliko, galėtų įsirengti gręžinius, tačiau ne visi tai sau gali leisti, nes gręžinio įrengimas, priklausomai nuo jo gylio, gali kainuoti nuo 5 iki 7 tūkstančių eurų.

Savivaldybė žino šią problemą

Ar savivaldybė imsis veiksmų? Laikas parodys. Tačiau akivaizdu, kad šulinių išsausėjimo problema tampa vis aktualesnė ir reikalauja neatidėliotino dėmesio.

Kaip teigė Lazdijų rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Indrė Adomynienė, Lazdijų rajono savivaldybės administracija jau kurį laiką pastebi dažnėjančius gyventojų nusiskundimus, kad šuliniuose išdžiūvo vanduo, kad kyla sunkumų individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Gyventojai neretai kreipiasi į UAB „Lazdijų vanduo“ prašydami atvežti geriamojo vandens. Pasitaiko atvejų, kad atvežtas ir į šulinį supiltas vanduo per kelias paras dingsta ir problema neišnyksta.

„Pastaruoju metu Lazdijų rajone daug dėmesio skiriama vandentvarkos problemoms spręsti, Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos centralizuotų tinklų plėtrai, remontui, nuotekų surinkimo sistemų remontui ir plėtrai. Siekiant mažinti aplinkos taršą, daug dėmesio skiriama individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimui, kasmet gyventojams dalinai kompensuojamos išlaidos šių įrenginių įsirengimui“, – teigė skyriaus vedėja.

Ji sakė, kad gyventojai, kurie turi galimybę prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo trasų, kviečiami jungtis ir naudotis centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu. Tuo tarpu, anot I. Adomynienės, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu raginami įvertinti geriamojo vandens šulinių būklę, juos išsivalyti, pasigilinti ar įsirengti gręžinius. Šiuos darbus gyventojai turi atlikti privačiomis lėšomis.

„Atvejais, kuomet pajamos vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (442 Eur), gyventojai gali kreiptis dėl vienkartinės paramos materialinei padėčiai pagerinti (pateikus paramos reikalingumą pagrindžiančius dokumentus), jei dėl šios paramos nebuvo kreiptasi per kalendorinius metus“, – sakė I. Adomynienė.