Maldoje Šiluvoje – padėka už žemės ir darbo vaisius

Rugsėjo 6–15 dienomis Šiluvoje vykstantys didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – Šilinės – jau šimtmečius yra ypatinga dvasinės stiprybės ir bendrystės šventė. Šiluva – pirmoji vieta Europoje, kurioje oficialiai pripažintas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas (1608 m.), todėl šioje šventovėje vykstantys atlaidai yra ne tik tikėjimo tradicijų liudijimas, bet ir gyvas bendruomeniškumo ženklas.

Šiemet, kaip ir kasmet, ypatinga diena buvo skirta žemdirbiams. Padėkos už žemės ir darbo vaisius diena subūrė ūkininkus, bendruomenių atstovus ir visus, kurių gyvenimas susietas su žeme. Maldai kartu stojo ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Česlovas Tallat-Klepša, Lietuvos daržovių asociacijos vadovas Paulius Andriejavas bei ekspertė Zofija Cironkienė. Jie drauge su visa ŽŪR bendruomene atnašavo aukas už žemdirbius, jų darbus ir šeimas.

Kauno arkivyskupas metropolitas pabrėžė žemdirbių triūso svarbą. Rugsėjo 9-ąją 12 val. aukotos šv. Mišios tapo iškilminga padėkos akimirka už žemės dovanas ir bendruomenės pastangas išlaikyti gyvą Lietuvos kaimą.

„Šiluvoje iš naujo pajuntame, kad žemdirbio darbas yra ne tik kasdienybė, bet ir pašaukimas. Dirbdami žemę, mes bendradarbiaujame su Dievu, puoselėdami gyvybę, maitindami žmones ir stiprindami bendruomenes. Dėkojame Viešpačiui už derlių, už kiekvieną grūdą, už duoną ant mūsų stalo, ir meldžiame, kad niekada nepritrūktume tikėjimo, vilties bei vienybės,“ – sakė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Žemdirbių padėkos diena Šiluvoje – tai ne tik proga padėkoti už gausų derlių. Tai ir gili tikėjimo išraiška, prašant Dievo palaimos ateities darbams, stiprybės ir vienybės visai kaimo bendruomenei. Ši malda tampa gyvu liudijimu, kad žemė ir žmogaus darbas joje – neatsiejama mūsų tautos tapatybės dalis.