Fiktyvaus įdarinimo byloje Vilniaus apygardos teismas kaltais pripažino buvusią Žuvininkystės tarnybos direktorę Indrę Šidlauskienę, buvusį direktoriaus pavaduotoją Aidą Adomaitį bei dar keturis asmenis.

Šeši kaltinamieji nuteisti dėl piktnaudžiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo klastotais dokumentais. Teismas visiems nuteistiesiems skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Buvusiam Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojui A. Adomaičiui teismas skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Nuteistasis turės sumokėti 1129 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Buvusiai Žuvininkystės tarnybos direktorei I. Šidlauskienei skirta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir 10 mėnesių. Ji turės sumokėti 753 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dviem buvusioms tarnybos padalinio vadovėms teismas taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmes – vienai dvejų, kitai trejų su puse metų su vykdymo atidėjimu. Į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą viena jų turės sumokėti 564 eurus.

Fiktyviai į tarnybą įdarbinti du asmenys taip pat sulaukė lygtinių laisvės atėmimo bausmių – vienam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kitam teismas skyrė dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, abiem vykdymą atidedant.

Nuteistieji turės solidariai atlyginti ir Žuvininkystės tarnybos patirtą materialinę žalą – 27 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms.

2014 metais Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, kartu su dar dviem tuometinėmis tarnybos darbuotojomis fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems. 2015 metų rugpjūtį žmogus buvo atleistas iš tarnybos.

2015-2016 m., tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 metų rugpjūtį.

Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.

Teismas konstatavo, kad nuteistieji sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.