Tujos, pasodintos ir augančios sodybos teritorijoje, gali gelsti dėl natūralių priežasčių, kurias numatė pati gamta. Tačiau spygliuočių augalas gali staiga pagelsti ir sudžiūti dėl visai kitų nenatūralių priežasčių ir gali žūti.

Natūralus procesas

Kiekvienas tujų spygliukas gyvena maždaug nuo 3 iki 6 metų, vėliau rudenį pagelsta ir žūsta, o jo vietoje išauga naujas. Tai natūralus procesas, todėl nėra ko jaudintis. Jums tereikia atsargiai pašalinti pageltusius ir sudžiūvusius augalo spyglius.

Kita natūrali spyglių spalvos pasikeitimo priežastis (dažniausiai jie tampa rudi) yra augalo apsauginė reakcija į rudenį nukritusią oro temperatūrą. Prasidėjus žiemai, kai kurių veislių tujų spygliai tampa bronziniai, o pavasarį vėl pažaliuoja.

Neteisinga priežiūra

Jeigu tujos pagelsta pavasarį ar vasarą, tai nėra natūralus procesas. Labiausiai tikėtina, kad augalui nepatinka jo augimo sąlygos. Esant tokiai situacijai, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio sudėtį.

Tujoms auginti netinka smėlingos ir molingos dirvos su užsistovėjusia drėgme, nes tokiomis sąlygomis augalo šaknų sistema gali supūti. Idealus dirvožemis tujoms yra velėninis dirvožemis su durpių ir upių smėlio priemaišomis. Taip pat būtinas geras drenažas.

Kai tujos auga skurdžioje ar išsekusioje dirvoje, ją reikia tręšti specialiomis spygliuočių augalams skirtomis trąšomis. Dažniausiai tujų spygliai pagelsta (o kartais net pabąla) dėl geležies trūkumo, o esant fosforo deficitui gali nusidažyti rausvai violetine spalva.

Netinkamai prižiūrint, tuja taip pat gali pajuoduoti. Dažniausiai tai atsitinka, kai šunys ant jos palieka šlapimo žymes.

Tujų ligos

Jaunas tujas nutirpus sniegui gali paveikti rudasis pelėsis. Spygliai tampa rudi, padengtos pilkai juodomis apnašomis ir palaipsniui išnyksta. Norint to išvengti, pavasarį kartą per mėnesį spygliuočius reikia purkšti fungicidais arba biofungicidais su huminu.

Įvairios grybelinės ligos gali pažeisti ne tik spyglius, bet ir kitas augalo dalis – kamieną ir šaknis. Spartus ligos plitimas pastebimas auginant tujas molingose ir prastai drenuotose dirvose. Todėl būtina užkirsti kelią drėgmės užsistovėjimui ir profilaktikai pavasarį ir rudenį purkšti tujas fungicidais. Sunkios infekcijos atveju gydymą galima atlikti ir vasarą.

Tujų kenkėjai

Jei spygliai įgavo rausvai rudą atspalvį ir yra pasidengę pilkomis apnašomis, greičiausiai ant jų apsigyveno siurbiantys vabzdžiai-kenkėjai: tujiniai amarai, netikrieji tujiniai skydamariai, tikrieji kadaginiai skydamariai, miltuotieji skydamariai, skydblakės. Visi šie kenkėjai siurbia iš augalų gyvybines maistines sultis.

Norint sunaikinti vabzdžius-kenkėjus, ankstyvą pavasarį spygliuočius augalus reikia purkšti fosforo pagrindo insekticidais, o vasarą atlikti profilaktinį gydymą fosforo pagrindo insekticidais-akaricidais arba kitais kontaktiniais insekticidais.

Tujoms taip pat pavojingos pilkojo maumedinio lapsukio drugio lervos (jos ant spyglių pina kokonus, dėl to gelsta ūgliai), maišuočių drugių vikšrai (ėda tujų šakeles), straubliukai (ėda jaunų tujų spyglius ir žievę).

Jeigu po atsisluoksniuojančia tujos žieve matosi skylutės, vadinasi, ant jos apsigyveno kamieno kenkėjai, iš kurių labiausiai paplitęs tujinis kirpikas. Norint atsikratyti šių vabzdžių, gegužės-birželio mėnesiais augalus reikia apdoroti fosforo pagrindo insekticidais.

Atkreipkite dėmesį: paveikta ligų ir kenkėjų tuja patiria stresą (taip pat persodinimo, genėjimo ir vasarinės sausros metu). Susidoroti su nepalankiais veiksniais tujoms padės biopreparatai, skirti augalų stresui mažinti.