Stipriai pabrangę žemės sklypai ir noras turėti nuosavą sodybą verčia gyventojus ieškoti įvairių variantų. Kaip viena iš sutaupyti leidžiančių alternatyvų – įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą ir jame pasistatyti norimą pastatą. Tačiau žemės ūkio paskirties žemėje statinių statyba nėra laisvai pasirenkama, ją reglamentuoja teisės aktai.

Žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galima statyti ūkininkų sodyboms ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai (Alternatyvioji veikla Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta kaip bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai) reikalingus statinius.  

Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžta, kad ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tokį projektą būtina parengti.

Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.  

Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Pavyzdžiui, gyvenamojo namo ir neypatingųjų ar ypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka. Kai SLD neprivalomas, teisės aktų pažeidimu būtų laikoma ir kitos, nei galima žemės ūkio paskirties žemėje, paskirties statinių statyba, taip pat statyba pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus dėl atstumų iki sklypo ribų, kitus teisės aktų reikalavimus.

Už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pavyzdžiui, naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia baudą nuo 150 eurų iki 300 eurų, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje – nuo 300 eurų iki 560 eurų. Už statybos darbus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus gali tekti sumokėti baudą nuo 50 eurų iki 1 000 eurų.