Panevėžio rajono gyventojai prieštarauja papildomos „Rail Baltica“ vėžės tiesimui, praneša rajono savivaldybė. Didelį susirūpinimą žmonėms kelia tai, kad tiesiant vėžę bus nugriauti jų gyvenamieji namai, paimti žemės sklypai, sodai, skelbia savivaldybė. Gyventojų įsitikinimu, papildoma vėžė taip pat yra ne tik per brangi, bet ir neekologiška.

Pranešama, kad ketvirtadienį vėžės projektą gyventojams pristatė bendrovė „Kelprojektas“. Teigiama, kad gyventojams pristatyta projekto alternatyva yra pirmoji ir taip pat brangiausia – ji kainuos beveik 500 mln. eurų.

Anot rajono savivaldybės, šis variantas pristatytas kaip palankiausias ir kuriantis didžiausią vertę, tačiau vietos gyventojų jis visiškai netenkina.

„Savo poziciją jie (gyventojai – ELTA) motyvavo šios vėžės žala gamtai: miškams, kuriuos teks kirsti, Sanžilės kraštovaizdžio draustiniui; milžiniška finansine išraiška, kuri, gyventojų teigimu, neadekvati kelionės laiko sąnaudoms; neišnaudojama kitų alternatyvų galimybe pasinaudoti esama infrastruktūra; neigiamu poveikiu gyventojams ir žemės ūkio bendrovėms, finansine ir moraline žala“, – skelbiama rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Pažymima, kad po susirinkimo gyventojai raštu kreipėsi į Finansų, Teisingumo ir Aplinkos ministerijas, taip pat Prezidentūrą, Seimą, Aukštaitijos apygardoje į Seimą išrinktą „valstietę“ Guodą Burokienę, išdėstydami savo poziciją ir prašydami ją palaikyti.

Rajono savivaldybė skelbia palaikanti gyventojų reikalavimus persvarstyti projektą ir išreiškia poziciją keleivių stotį statyti Gustonyse arba ieškoti kitų, visoms pusėms priimtinų, alternatyvų.

Pagal teikiamą prioritetinę alternatyvą Panevėžio tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis būtų pastatyta arčiau miesto – vakarinėje miesto dalyje, kur įsikūrę didieji prekybos centrai, skelbiama oficialiojoje „Rail Baltica“ globalaus projekto interneto svetainėje. Pažymima, kad krovininė stotis būtų statoma Panevėžio rajone, o keleivinė – netoli Gustonių.

Kaip praneša Susisiekimo ministerija, „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.