Artėjant Velykoms ne vienas susiduria su iššūkiu, kaip patraukliai dekoruoti stalą, tapsiantį pagrindine jaukaus šventinio susibūrimo vieta. Dizaino ir floristikos ekspertai atskleidė, kokios šventinio dekoro tradicijos šiais metais vyrauja bei pasidalino naudingais praktiniais patarimais.

Neutrali, žemiškų spalvų paletė

Interjero dizainerė Justina Petrauskė dalinasi, kad šį pavasarį interjeruose dominuoja neutrali, žemiškų spalvų paletė – pilka, kreminė ir ruda spalvos. Vyrauja tvarumas ir natūralumas, gamtos elementai perkeliami į namus. Anot dizainerės, visa tai bus pastebima ir ant Velykų stalo, kurį pataria kurti neutralų, žemišką ir jaukų.

„Stalo dekorą pradėkite nuo bazės: indų, įrankių. Pagrindinius indus, iš kurių valgysite jūs ir jūsų svečiai, atsirinkite neutralių spalvų, be rašto, taip sukursite vizualinį vientisumą. Puiku, jei indai tekstūriški ar akmens masės. Patiekalams indus taip pat atrinkite neutralių spalvų, tačiau galite pavarijuoti jų formomis ir aukščiais, tai suteiks žaismingumo.

Ne ką mažiau svarbi stalo tekstilė – verta rinktis neutralių spalvų paletės, natūralaus pluošto audinio, drobines ar linines staltieses bei tamsesnio atspalvio, žalias, rudas medžiagines servetėles“, – teigia J. Petrauskė.

Daugiau šventiškumo Velykų stalui suteiks lėkščių padėkliukai. Jų diametras turėtų būti keliais centimetrais platesnis nei lėkštės, patariama rinktis pintus, su kutais, tekstūriškus padėkliukus.

„Dekoruojant rekomenduoju įkomponuoti įdomesnės formos stiklo vazą arba tekstūrišką masyvesnę akmens masės vazą, kuri taps stalo akcentu. Nepabijokite geltonų žydinčių gėlių – ši spalva simbolizuoja optimizmą, kuria laimės jausmą. Svarbu apgalvoti, kaip bus pateikti margučiai – pamėginkite juos sudėti ant samanų lėkštės. Taip pat margučiams galima rinktis medžio masyvo dėklą-lėkštę“, – patarimais dalinasi dizainerė.

Ji pabrėžia, kad ant stalo rekomenduojamos ir žvakės, kurias verta rinktis bičių vaško, plonas, arba priešingai, – masyvesnes, skirtingų aukščių, tačiau taip pat žemiškų spalvų paletės.

Įkvėpimo paieškos gamtoje

Tuo tarpu dekoratorius, floristas Edgaras Vegys („Edgaras Vegys Art & Floral Design“) kviečia nepamiršti ir tikrosios Velykų prasmės: „Tai yra Kristaus prisikėlimo šventė. Pastebiu, kad kartais, vaikydamiesi tendencijų, mes „pametame“ pačią šventės esmę. Juk svarbiausia koncentruotis į esančius šalia ir paruošti susibūrimą, džiuginantį artimuosius ir save patį.“

E. Vegys išskiria, kadangi Velykos yra pirmoji pavasario šventė, stalo dekore jau daug metų vyrauja pavasariniai žiedai – narcizai, hiacintai, pakalnutės ir kitos gėlės, simbolizuojančios atgimimą ir persipinančios su krikščioniška tradicija. Rekomenduojama spalvinė gama taip pat būdinga šiam metų sezonui: ne itin ryški žaluma, pasteliniai gėlių atspalviai. Šalia natūralių gamtos elementų, stalą galima papuošti klasikinio stiliaus staltiesėmis, stalo įrankiais ir kita serviruote.

Ieškantiems išraiškingesnių sprendimų, dekoratorius-floristas siūlo atkreipti dėmesį į modernią dekoro kryptį – kuomet ant stalo dedama mažiau, tačiau ryškių elementų: „Atspirties tašku galėtų tapti tradicinis margutis, turintis daugybę atspalvių. Taip pat gali būti pasirenkama ryškesnė staltiesė, ryškesnės gėlės (raudonos aguonos, geltoni narcizai).“

Gėlės vazonėliuose ir tvarus dekoras

„Puošiant stalą, verčiau rinktis gėles, žolinius augalus vazonėliuose – amarilį, visžalius augalus, margelį ir kitus. Jie padabins tiek šventinį stalą, tiek palangę, ilgai žydės ir džiugins akį ištisus metus.

Siekiant tvarumo, rekomenduočiau atsisakyti plastikinių dekoracijų ir jas pakeisti natūraliais elementais. Pavyzdžiui, iš miško atsinešti apsamanojusią šaką ir šalia jos pamerkti keletą žydinčių žiedų. Tai bus tvaru ir gražu, – patarimais dalinasi E. Vegys. –  O jeigu norite turėti išskirtinę serviruotę, verčiau įsigyti patvarų daiktą, kuris tarnaus ilgai.“

Lietuviai grįžta prie senųjų tradicijų

Velykos siejamos su giliomis tradicijomis, dar mūsų protėvių laikais svarbų vaidmenį turėjo ant stalo patiekiamas maistas. Ne išimtis ir šių dienų Velykų šventei gaminami patiekalai, kepiniai, kurių kokybė įgyja vis didesnę reikšmę.

„Pastebime, kad lietuviai grįžta prie senųjų Velykų tradicijų – kiaušinius vėl renkasi marginti natūraliais būdais, svogūnų lukštais, vašku. Šiuo laikotarpiu populiarėja tradicinė ruginė duona, mieliniai kepiniai, mėgstami pyragai, keksai, uoginiai, citrusiniai skoniai. Visgi, renkamasi patiekti mažiau, bet kokybiškiau“, – vyraujančiomis maisto tendencijomis dalinasi kepyklos „Biržų duona“ marketingo vadovė Natalija Kurganovė.

Jaunos šeimos derina tradicijas su madingais šiuolaikiniais vėlyvųjų pusryčių patiekalais ir vis dažniau skiria laiko paruošti seniai norėtus išmėginti šventinius patiekalus, pavyzdžiui, gamina Benedikto kiaušinius.

Pašnekovė pastebi, kad vis dažniau ieškoma įvairių sveikesnių alternatyvų tradiciniam stalui, visgi nerekomenduoja pulti į kraštutinumus.

„Šventės yra apie laiką drauge su artimaisiais, todėl sveikiausias pasirinkimas yra ne kažko atsisakymas, o saikas ir sąmoningas maisto vartojimas. Juk vos kelis kartus metuose yra proga paskanauti močiutės šaltienos, netikro „zuikio“, mielinio pyrago – tad leiskime sau tuo pasimėgauti. O jeigu jau norime sveikesnio stalo – atkreipkime dėmesį į produktų kilmę, šviežumą, natūralumą; patys pasigaminkime majonezą, batoną keiskime rugine raugu brandinta duona, kiaušinius pirkime ekologiškus ar bent ne „3“ numeriu žymėtus“, – dalinasi N. Kurganovė.