Slaptas ekologiškas ginklas: kaip asiūkliai padeda sode išsiversti be chemijos
Jei jūsų sodo drėgnesnėse vietose ar patvoriuose įsiveisė dirviniai asiūkliai, neskubėkite griebtis cheminių trąšų.
Šis, eglutę primenantis augalas, yra tikras lobis ekologiškos daržininkystės puoselėtojams. Kitaip nei azotu turtingos dilgėlės, asiūkliai veikia kaip natūralus augalų skydas, saugantis daržą ir gėlyną nuo grybelinių ligų, bei kenkėjų.
Kodėl asiūkliai tokie naudingi?
Didžiausia asiūklio galia – milžiniškas silicio kiekis. Silicis stiprina augalų ląstelių sieneles, todėl jų lapai ir stiebai tampa tvirtesni, kietesni ir sunkiau įveikiami ligų sukėlėjams, bei kenkėjams. Taip pat asiūkliuose gausu kalio, kalcio, mangano ir flavonoidų, kurie stimuliuoja augalų imunitetą.
Kaip pasigaminti asiūklių nuovirą
Skirtingai nei dilgėles, asiūklius geriausia ne rauginti, o virti (kaitinti) – taip išsiskiria augale esantis silicis.
Žaliavos paruošimas: prisirinkite dirvinių asiūklių (tinka tiek švieži, tiek džiovinti). Juos smulkiai supjaustykite.
Mirkymas: užpilkite asiūklius vandeniu (maždaug 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių dešimčiai litrų vandens) ir palikite pastovėti apie 12–24 valandas, kad suminkštėtų.
Virimas: tą patį mišinį užkaiskite ir virkite ant lėtos ugnies apie 30–45 minutes. Būtent virimo metu vanduo prisisotina silicio rūgšties.
Atvėsinimas ir nusėmimas: leiskite nuovirui visiškai atvėsti, tada jį nukoškite. Ruda, specifinio žolės kvapo arbata jau paruošta naudoti.
Naudojimo taisyklės: purškimas ir laistymas
Kadangi paruoštas asiūklių nuoviras yra gana stiprios koncentracijos, prieš naudojimą jį būtina praskiesti vandeniu santykiu 1:5 (vienai daliai nuoviro reikės penkių dalių vandens).
Šią priemonę sode galima pritaikyti dviem pagrindiniais būdais:
Purškimas per lapus (apsaugai nuo ligų): praskiestu skysčiu gausiai nupurkškite augalų lapus ir stiebus. Tai darykite ankstyvą rytą, saulėtą dieną – taip nuoviras greitai nudžius ir ant augalo suformuos apsauginę silicio plėvelę, saugančią nuo miltligės, rūdžių, maro bei amarų.
Geriausia purkšti profilaktiškai pirmoje vasaros pusėje, procedūrą kartojant kas dvi savaites.
Šaknų laistymas (stiprinimui): tuo pačiu santykiu (1:5) praskiestu nuoviru laistykite augalų šaknis. Tai ypač naudinga daryti pavasarį arba iškart po augalų persodinimo, nes silicis ir kiti mineralai padeda vystytis stipriai šaknų sistemai ir didina augalo atsparumą nepalankioms oro sąlygoms.
Kokie augalai labiausiai mėgsta šį „skydą“?
Daržovės: pomidorai ir agurkai (apsaugai nuo maro ir miltligės), braškės (apsaugai nuo pilkojo puvinio).
Gėlės: rožės (itin jautrios miltligei ir juodajam dėmėtumui), jurginai, floksai.
Vaismedžiai ir vaiskrūmiai: obelys ir serbentai pavasarį.
Kas nemėgsta asiūklių nuoviro?
Asiūklių nuoviras yra švelnesnis ir mažiau chemiškai agresyvus nei dilgėlių raugas, todėl jis tinka praktiškai visiems augalams. Kadangi jis beveik neturi azoto, juo saugiai galima purkšti net ir tuos augalus, kurių dilgėlėmis tręšti nerekomenduojama (pvz., svogūnus ar žirnius).
Vienintelis ribojimas – nenaudokite jo per vėlai rudenį, kai augalai jau turi ruoštis žiemos miegui ir medėti.
