Priešžiemis – preliudija į žiemą
Liko paskutinio kalendorinio rudens pora savaičių ir gamta, nelaukdama žiemos, ruošia mums pirmą porciją sniego. Šiaip jau lapkričio pirmos pusės orais neturėtume skųstis, išskyrus keletą buvusių labai apniukusių dienų. Jau kuris laikas meteorologai gąsdina, kad nuo šiaurės atslinks šalti žiemiški orai. Prognozės kaip ir tvirtinasi, tik nežinia, kiek pirmoji banga užsitęs. Šaltis, sniegai eina nuo Islandijos, per visą Skandinaviją, Lenkijos dalį.
Paprastai pirmieji žiemiški orai ilgai neužsilaiko. Bent sąlyginai pirmoji sniego danga pakelia nuotaiką, nes tarytum šviesusis periodas pailgėja, daug kam ir depresijos požymiai susilpnėja. O keliuose padidėja tikimybė nelaimingų įvykių dėl slidžios dangos. O štai Latvijoje, netoli Biržų, lapkričio 14 d. jau pasirodė ir žiema – siautė tikra pūga.
Sodybose jau baigta sudoroti nukritusius lapus, nes bemaž visi tiek laukiniai, tiek kultūriniai augalai juos jau numetė. Geriausiais būdas – iš lapų ruošti kompostą, nes pridėjus gyvulių mėšlo ir sudrėkinus karbamidu (dėl spartesnio lapų irimo ir ligų (grybinių) prevencijos) – tai ideali vietinė trąša visoms kultūroms.
Vaismedžių kamienus reikia nudažyti baltais emulsiniais dažais, praskiedus juos 1:4. Jaunus medelius būtina aprišti, apgaubti specialiu tinkleliu nuo stirnų ir kiškių. Tiesa, nors pastarųjų populiacija labai sumažėjusi, bet ir vienas ilgaausis, apsilankęs sode, gali nemažai žalos padaryti. Reikia apsaugoti ir šilauoges nuo stirnų, braškes 5–7 cm sluoksniu mulčiuoti pušų spygliais, šiaudais, eglių šakelėmis. Rudeninių aviečių stiebus nupjauti lygiai su žemės paviršiumi.
Nereikėtų užmiršti, kad dar nesibaigė ir šiųmetė sėja. Tai morkos, jei norime gauti labai ankstyvą derlių pavasarį. Patariama sėti likus 7–10 dienų iki nuolatinių šalčių, sėti tik vidutinio ankstyvumo veisles ir tik sausas sėklas. Matome, kad sėjos darbai dar nesibaigė, kaip ir derliaus nuėmimas. Kalbu apie topinambus, Galima dalį iškasti ir sandėliuoti rūsyje drėgname smėlyje arba palikti žiemoti iki pavasario.
Tik rizikinga, kad per žiemą peliniai graužikai, prisirausę prie topinambų, gali pavasarį palikti tik jų stiebų likučius. Beje, šiemet stebiu pelinių graužikų gausą, ypač sodybose yra prie miško. Į patalpas masiškai migruoja geltonkaklės pelės.
Kas laiko naminius paukščius, vištas. Kad jos dėtų kiaušinius, be subalansuotų lesalų svarbu šviesos trukmė, ji turi trukti 14–16 val. Retai kas iš sodiečių belaiko kalakutus, žąsis, kai prieš pusšimtį metų bemaž kiekviena sodžiaus šeimininkė šv. Kalėdoms, Naujiems metams ant šventinio stalo patiekdavo žąsienos ar kalakutienos. Retai ir antys laikomos, labiau plinta dekoratyvinių ančių veislė – Indijos bėgikės. Jos sodybų savininkus gelbsti nuo masiškai išplitusių šliužų – liuzitaninio ariono.
Na, o gamtoje savotiška ramybė. Taurieji elniai baigė savo vestuvinius koncertus. Visi, kurie užmiega (mangutai, barsukai, ežiai, miegapelės) žiemos įmygiu, ko gero, sapnuoja pavasarį. Įdomu, ar pas mus rimtai apsigyvenusios meškutės jau susirado irštvas žiemojimui, ar tebesibasto po bitynus, šernams įrengtas ėdžias, dar vis pastiprindamos organizmą dideliu kiekiu kalorijų.
Jau ne pirmi metai, kai pasigendu paprastai apie lapkričio vidurį iš šiaurės pasirodančių svirbelių. Jų būdavo gana daug, jie ilgai užsibūdavo ir pačioje Ignalinoje, lesdami šermukšnių uogas. Reikia manyti, kad šiltėjant klimatui, jie žiemoti atskrenda ir lieka šiauriau nuo Lietuvos. Belieka stebėti, koks bus ateinančios žiemos startas.
