Medžiotojai raginami neprisidėti prie šernų populiacijos didinimo

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

VMVT specialistai jau trečius metus iš eilės Lietuvoje stebi didėjančią šernų populiaciją. Viena iš keliamų prielaidų  - šernų medžioklės suintensyvinimas tik po jauniklių atsivedimo laikotarpio, kuomet galimų sumedžioti šernų skaičius kur kas didesnis. Pastebima, jog šernų skaičių bandoma didinti ne tik stabdant medžioklę, o kartais net ilgam laikui taip pat ir nemedžiojant šernų patelių ar dirbtinai didinant populiaciją, šeriant baltymingu pašaru. Specialistai įspėja, kad tokios praktikos taikymas vienareikšmiškai sudaro sąlygas nevaldomai ir toliau plisti afrikiniam kiaulių marui (AKM).  

„Raginame medžiotojus šernų populiacijos reguliavimą palaikyti nuolat. Kuo mažesnė imlių gyvūnų populiacija, tuo ligos sukėlėjui yra sunkiau plisti, užkrėsti sveikus gyvūnus, kas sumažina ligos sukėlėjui galimybę išlikti aplinkoje.  Todėl populiacijos sumažinimas yra vienas iš esminių rodiklių ligos valdyme. Negalima pamiršti, kad AKM plitimas tai tuo pačiu ir didelė grėsmė kiaulininkystei bei visai šalies ekonomikai“, - įspėja VMVT skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis.

Populiacijos augimą rodo  - didėjantis sumedžiotų šernų skaičius

Skaičiuojama, kad 2023 m. sumedžiotų šernų skaičius Lietuvoje kovo mėnesį siekė virš 1,2 tūkst., o tai beveik 400 šernų daugiau nei 2022 m. tokiu pačiu laikotarpiu.

Didėjant šernų populiacijai, virusas aktyviai plito 2022-ais metais, sukeldamas protrūkius tiek šernų populiacijoje, tiek ir 16-oje kiaulių ūkių, kuriuose sunaikinta virš 2,2 tūkst. kiaulių. AKM virusas pakartotinai nustatomas ir intensyviai plinta tarp šernų tuose rajonuose, kuriuose šernų populiacija sąlyginai yra padidėjusi nuo paskutinio ligos pasireiškimo, kuomet didžioji šernų populiacijos dalis buvo paveikta AKM ir didžioji dalis šernų nugaišo.

Šiemet AKM nustatytas beveik pusėje Lietuvos savivaldybių

Šiuo metu virusas aktyviai plinta Varėnos ir Trakų savivaldybių teritorijose, kur jis jau buvo nustatytas 2015-2016 m., taip pat pirmą kartą pateko ir pradėjo plisti Kalvarijos savivaldybės teritorijoje.

Vien per keturis šių metų mėnesius AKM jau nustatytas 114 vietose 196 šernams (137 gaišenose ir 59 sumedžiotuose šernuose) 28 rajonuose (Anykščių, Ignalinos, Jurbarko, Kalvarijos, Kazlų rūdos, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Prienų, Raseinių, Rietavo, Šakių, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus r. sav.).

Vertinant AKM plitimo rodiklius galima prognozuoti, kad šiemet AKM virusas pakartotinai gali patekti ir plisti  Alytaus, Anykščių, Jonavos, Kėdainių, Kelmės, Radviliškio, Raseinių, Širvintų, Vilkaviškio r. sav., taip pat, dar likusiose neužkrėstose, Klaipėdos rajono teritorijose.

Video