Dzūkijos ūkininkams šiemet derlius buvo dosnesnis

Šiųmetė javapjūtė Lazdijų rajono ūkininkams atnešė daugiau palengvėjimo nei nusivylimo. Nors vasara nepagailėjo nei lietaus, nei škvalų, o kai kur javai išgulė ar juos puolė kenkėjai, didžioji dalis ūkininkų derlių spėjo nuimti palankiomis sąlygomis. Ir, priešingai nei ne vienais ankstesniais metais, kai Dzūkijos žemdirbiams tekdavo skaičiuoti sausros padarytus nuostolius, šiemet dėl prikultų grūdų kiekio daugelis pernelyg nesiskundžia.

Lazdijų krašto ūkininkai pripažįsta – lietus šiemet buvo kaip tik tai, ko Dzūkijos žemėms labiausiai reikia. Todėl ir derlingumas neblogas, o kai kuriuose ūkiuose javapjūtė jau baigta arba liko nukulti tik pavienius laukus. Tačiau geras derlius dar nereiškia, kad ūkininkų nuotaikos visiškai giedros. Grūdų supirkimo kainos jų nedžiugina, trąšos brango, o vis labiau juntamas darbuotojų trūkumas tampa ne mažesniu iššūkiu nei orų kaprizai.

„Dievas Dzūkijai šiemet buvo dosnus“

Ūkininkė Alma Rutkauskienė javapjūtę savo ūkyje jau baigė – paskutiniai javai nukulti praėjusį penktadienį. Šių metų derlių ji vertina palankiai ir neslepia, kad šįkart gamta Dzūkijos žemdirbiams padėjo.

„Dievas buvo dosnus Dzūkijai – buvo lietaus, todėl ir derlius geresnis. Mes nesiskundžiame“, – sakė ūkininkė.

Pasak jos, mūsų krašto žemėms drėgmė ypač svarbi. Jei lietaus pakanka, galima tikėtis ir visai neblogo rezultato.

A. Rutkauskienė juokavo, kad jeigu Dzūkijoje kas antrą ar trečią dieną palyja, agronomui darbo lieka gerokai mažiau. Šiemet drėgmės augalams netrūko, todėl ir derlingumu ūkininkė patenkinta.

Javapjūtė jos ūkyje taip pat praėjo gana sklandžiai. Teko džiovinti rapsus, kviečius ir kvietrugius, tačiau didesnių kliūčių išvengta.

Derlius geras, kainos – ne tokios džiuginančios

Vis dėlto geresnis derlius nebūtinai reiškia ir geresnius metus ūkininko piniginei. A. Rutkauskienė atkreipė dėmesį, kad grūdų supirkimo kainos, palyginti su išaugusiomis ūkininkavimo sąnaudomis, išlieka žemos.

Pasak jos, per pastaruosius metus kilo atlyginimai, gerokai pabrango kuras, tačiau grūdų supirkimo kainos tokiu pat tempu neaugo.

Papildomai ūkininkų išlaidas didina ir trąšos. Dalį jų A. Rutkauskienės ūkis buvo įsigijęs iš anksto, tačiau ne visas. Kai kurias azotines trąšas teko pirkti jau maždaug trečdaliu brangiau.

Tačiau viena didžiausių problemų, anot ūkininkės, šiandien yra net ne technikos ar žemės trūkumas.

„Šiandien tiek versle, tiek žemės ūkyje didžioji problema yra žmogiškieji ištekliai. Ne atlyginimas lemia, kad žmogus neateina dirbti – tiesiog nėra jaunų žmonių“, – kalbėjo A. Rutkauskienė.

Kviečių derliumi taip pat patenkintas

Panašiai šiųmetį derlių vertina ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Artūras Margelis. Didžioji dalis javų jo ūkyje jau nukulta – liko avižų ir dalis rapsų.

„Geras derlius buvo“, – trumpai įvertino ūkininkas.

Pagrindinė jo auginama kultūra – kviečiai. Nors drėgmės šiemet pakako, gamta ne visur buvo palanki. Lietų lydėjo škvalai, dalis javų išgulė, kai kuriuose laukuose atsirado kenkėjų. Ne visus pasėlius pavyko laiku nupurkšti, todėl nuostolių visiškai išvengti nepavyko.

Vis dėlto bendras rezultatas ūkininko nenuvylė.

Trąšomis A. Margelis buvo pasirūpinęs iš anksto, ir, kaip paaiškėjo, tai buvo pravartu – dabar jų kainos gerokai didesnės. Baigiantis javapjūtei ūkyje jau prasidėjo ir kiti darbai – sėjami rapsai, todėl žemdirbiams poilsio sezonas dar toli.

Paklaustas apie grūdų supirkimo kainas, ūkininkas neslėpė – jos galėtų būti geresnės. Jis pastebėjo, jog sunkiai sekasi parduoti avižas, nes mažai kas jas superka.

Dzūkijos žemei lietus šiemet nepakenkė

Nors atskiruose Lazdijų rajono laukuose ūkininkams teko susidurti su išgulusiais javais, kenkėjais ar dėl drėgmės džiovinti grūdus, šiųmetę javapjūtę galima vadinti gana sėkminga. Didžioji dalis derliaus jau aruoduose, o ūkininkai pripažįsta – bent jau dėl jo gausos šiemet skųstis nėra didelio pagrindo.

Dzūkijos žemei, kuri sausomis vasaromis greitai pajunta drėgmės stygių, šiemet lietaus netrūko. Tad nors žemdirbių rūpesčių sąrašas niekur nedingo – žemos supirkimo kainos, brangstančios trąšos ir vis sunkiau randami darbuotojai išlieka kasdienybe – gamta šįkart buvo ūkininkų pusėje.