Gražus sodinukas iš interneto gali kainuoti brangiai: ką būtina žinoti prieš perkant augalus

Vasarą socialiniai tinklai ir skelbimų portalai mirga pasiūlymais įsigyti sodinukų, vaismedžių, dekoratyvinių krūmų ar kambarinių augalų. Tačiau kartu su gražiu pirkiniu į namus, šiltnamį ar sodą gali atkeliauti ir ligos ar kenkėjai. Todėl prieš perkant verta pasidomėti ne tik kaina ar nuotrauka, bet ir augalo kilme.

Vienas svarbiausių dokumentų, apie kurį verta žinoti perkant ar parduodant augalus, yra augalo pasas – augalo „tapatybės kortelė“, padedanti atsekti, iš kur jis atkeliavo.

Augalo pasas – ne paprasta etiketė

Augalo pasas yra oficialus Europos Sąjungoje naudojamas dokumentas, patvirtinantis, kad augalas ar augalinis produktas atitinka augalų sveikatos reikalavimus ir gali būti vežamas ES teritorijoje. Jeigu vėliau paaiškėtų, kad augalas užkrėstas pavojinga liga ar kenkėju, pagal augalo pasą būtų galima nustatyti, iš kur jis atkeliavo, kas jį užaugino ir pardavė, ir kur dar tokie augalai galėjo būti išplatinti.

Augalo pasas reikalingas sodinti skirtiems augalams, kai jie tiekiami rinkai. Tai gali būti vaismedžiai, dekoratyviniai krūmai, sodinukai, daigai, vazoniniai augalai, sėklinės bulvės ir kai kurios sėklos.

Sodininkams mėgėjams svarbiausia atminti: perkant augalą sodinimui, ypač internetu, reikia klausti -  ar jis turi augalo pasą? Tai padeda įsitikinti teisėta prekyba ir sumažina riziką įsigyti ligas ar kenkėjus platinantį augalą.

Kaip atrodo augalo pasas?

Augalo pasas gali būti atspausdintas ant vazono, etiketės, kuri vėliau priklijuojama ar kitaip pritvirtinama prie mažiausios pakuotės ar konteinerio, tačiau jame pateikta informacija turi būti aiški ir įskaitoma.

Jame privalo būti ES vėliava, užrašas „Augalo pasas“ arba „Plant Passport“, tuomet turi būti nurodyti keturi punktai: A - botaninis augalo pavadinimas, B – fitosanitarinio registro numeris, C – siuntos atsekamumo kodas, D – kilmės šalies kodas. Neaiškūs ar taisyti duomenys augalo pase ar neįžiūrima informacija ant augalo paso turėtų kelti įtarimų.

Internetinė prekyba – ne išimtis

„Augalų sveikatos reikalavimų požiūriu prekyba augalais internetu nėra pilkoji zona. Jeigu augalai parduodami internetu, dėl jų pardavimo susitariama telefonu, paštu, per socialinius tinklus ar siunčiami kurjeriu, tai laikoma nuotoline prekyba, todėl sodinti skirti augalai turi atitikti tokius pačius augalų sveikatos reikalavimus ir būti parduodami su augalo pasu“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis.

ES teisės aktai nenumato išimčių internetu parduodamiems sodinti skirtiems augalams. Vadinasi, vazoninis kambarinis augalas, dekoratyvinis krūmas, gėlės sodinukas ar kitas sodinti skirtas augalas, parduodamas nuotoliniu būdu, turi turėti augalo pasą.

Kada paso  nereikia?

Augalo paso gali nereikėti, kai žmogus iš savo auginimo vietos tiesiogiai parduoda nedidelius kiekius vienmečių augalų. Pavyzdžiui, iki 1000 vienmečių gėlių arba iki 100 kitų vienmečių augalų. Išimtis gali būti taikoma ir tada, kai savo užaugintos vienmetės gėlės, daržovių daigai ar kiti vienmečiai dekoratyviniai augalai nuvežami į mugę, turgų ar kitą prekybos vietą ir ten tiesiogiai parduodami pirkėjui.

Vis dėlto išimtys netaikomos nuotolinei prekybai, o kai kuriems augalams reikalavimai išlieka griežti visuose tiekimo etapuose. Pavyzdžiui, bakterinės degligės augalai šeimininkai (obelys, kriaušės, gudobelės, kauleniai ir t.t.), taip pat sėklinės bulvės augalo pasą turi turėti iki pat galutinio pirkėjo.

Perkant iš užsienio – dar daugiau atsakomybės

Perkant augalus iš kitos ES šalies, galioja ta pati taisyklė: sodinti skirti augalai turi būti tiekiami su augalo pasu. Tai aktualu ir tiems, kurie augalus užsisako iš užsienio internetinių parduotuvių, ir tiems, kurie perka juos iš kolekcininkų ar pavienių pardavėjų.

Dar griežtesni reikalavimai taikomi augalams iš trečiųjų šalių, tai yra ne iš ES valstybių. Tokiu atveju augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams reikalingas fitosanitarinis sertifikatas, kurį išduoda eksportuojančios šalies nacionalinė augalų apsaugos institucija. Jo neturint, reiškia, kad kilmės šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos atstovai augalo nematė, jo nepatikrino pagal taikomus fitosanitarinius reikalavimus. Jei augalai be augalo paso, tada yra didelė tikimybė, jog į Lietuvą ir Europos Sąjungą gali patekti karantininiai kenkėjai ar ligos, kurie čia neturi natūralių priešų ir gali greitai išplisti.

Verta įsidėmėti, jog augalų karantininiai kenkėjai ar ligos plinta panašiai kaip ir žmonių ligos, tik nešiotojai kiti. Jau pergyvenome COVID-19 pandemiją, tad reiktų nepamiršti šių pamokų. Tokią pačią pandemiją, tik augalų pasaulyje, gali išprovokuoti augalų ligų sukėlėjai.

Kartu su gražiu augalu į sodą gali atkeliauti ir pavojingos bakterijos

Pirkėjai neretai ieško pigesnių ar retesnių augalų, tačiau toks pirkinys gali kelti rimtą fitosanitarinę riziką.

„Augalas pigus gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Kartu su juo į namus, šiltnamį ar sodą gali atkeliauti ligos ar kenkėjai, kurių plika akimi iš karto nepamatysime. Gali būti pažeisti ir kiti šalia augantys augalai, sumažėti derlius“, – įspėja S. Pusvaškis.

Vienas tokių pavojingų kenkėjų – bakterinė degligė, kurią sukelia bakterija Erwinia amylovora. Lietuva, išskyrus Kėdainių miesto savivaldybę, dėl šios ligos turi saugomos zonos statusą, todėl bakterinės degligės augalai šeimininkai turi būti tiekiami tik su augalo pasu, kuriame privalo būti nurodyta „PZ“ ir kodas ERWIAM.

Taigi, jei kartu su augalu į sodą atkeliautų pavojinga liga ar kenkėjas, tikroji tokio pirkinio kaina gali būti gerokai didesnė nei sumokėta suma. Ne veltui yra sakoma „Skūpas – moka du kartus“.

Ką turėtų patikrinti pirkėjas?

Perkant sodinuką, vaismedį, dekoratyvinį krūmą, vazoninį ar kambarinį augalą, klauskite pardavėjo, ar augalas turi augalo pasą. Perkant internetu,  paprašykite atsiųsti ir augalo paso nuotrauką. Svarbu patikrinti, ar pase pateikti visi privalomi duomenys, leidžiantys atsekti augalo kilmę ir tiekėją.

Jeigu pardavėjas vengia atsakyti, tikina, kad augalo pasas yra „tik formalumas“, ignoruoja prašymą parodyti dokumentą, tai turėtų būti vertinama kaip rimtas rizikos ženklas. Tai taip pat gali būti ir patikrinimas ar ne iš sukčių bandote nupirkti norimą augalą. Tokiu atveju nuo pirkimo geriau susilaikyti.

Pastebėjus neįprastus augalų ligų požymius ar įtartinus kenkėjus, nereikėtų imtis drastiškų veiksmų – svarbiausia, kuo greičiau susisiekti su Augalininkystės tarnyba el. paštu info@vatzum.lt arba visą parą veikiančia pasitikėjimo linija +370 5 270 80 80. Specialistai įvertins situaciją, prireikus atvyks į vietą ir paims mėginius tyrimams.