Pupiniai augalai plačiai pripažįstami naudingais pasėlių sistemų komponentais, nes ne tik naudojami maistui bei pašarams, jie taip pat gali teikti ir keletą kitų palaikančių ir reguliuojančių ekosistemos paslaugų. Vis dėlto jų auginimas yra komplikuotas, o įtraukimas į augalininkystės sistemas ne tik šiaurinėse, bet ir švelnesnio klimato sąlygomis Europoje dažniausiai nepakankamas. Siekiant skatinti tvarumą, pasėlių įvairovės papildymas pupiniais augalais gali būti vienas iš realių pokyčių. Natūralu, jog įvairių šalių mokslininkai ieško atsakymų ir pasiūlymų, kaip pakeisti  situaciją ir kuo efektyviau išnaudoti pupinius augalus.

Trumpas interviu su LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Žydre Kadžiuliene apie pupinių augalų tyrimą, kuris atsirado diskutuojant ir įgyvendinant tarptautinį Horizon 2020 projektą LegValue, kuriame dalyvavo ir LAMMC tyrėjų grupė.

Papasakokite plačiau, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo renkami duomenys?

Buvo parinktos penkios Europoje dominuojančios pupinių javų rūšys: sėjamasis  žirnis, pupa, avinžirnis, lęšis ir gauruotoji soja. Duomenų rinkinys apima 5229 derliaus stebėjimus iš 177 lauko eksperimentų iš 21 šalies. Duomenys buvo renkami iš paskelbtų mokslinių straipsnių ir naujausių Horizon 2020 projektų.

Straipsnyje teigiama, kad pupiniai augalai taip pat gali turėti ir neigiamų pasekmių dėl didesnių azoto nuostolių, intensyvesnio pesticidų ir vandens išteklių naudojimo. Ar ateityje dėl šiltėjančio klimato neigiamos pupinių augalų auginimo pasekmės nenusvers jų teikiamos naudos?

Siekiant sėjomainoje panaudoti pupinius javus, svarbu juos auginti tinkamose vietovėse ir tinkamomis sąlygomis, pasirinkti tas rūšis ir veisles, kurios geriausiai prisitaikiusios prie vietos sąlygų, klimato ir dirvožemio, nustatyti svarbiausius jų augimą ribojančius veiksnius ir pagerinti jų agronominę priežiūrą.

Be sojų, kurių auginimo regionai Europoje yra geriausiai ištirti, kokie dar pupiniai augalai iš penkių dominuojančių rūšių turi daugiausia galimybių būti įtraukti į sėjomainas, taip pat ir Lietuvoje?

Palyginus su mums įprastais pupiniais javais – žirniais ir pupomis, sojų tyrimų nėra tiek daug atlikta. Tačiau sojoms kaip vienam iš šiltesnio klimato augalų kol kas nustatytos galimo jų auginimo regioninės ribos. Daugiausia tyrimų ir duomenų yra apie pupas ir žirnius, ir aptariamame duomenų rinkinyje duomenys apie pupas ir žirnius sudaro 33 ir 27 % bendrų stebėjimų skaičiaus, o duomenys pateikti atitinkamai iš 19 ir 16 šalių.

Plačiau skaitykite moksliniame straipsnyje:

Antichi D., Pampana S., Tramacere L. G., Biarnes V., Stute I., Kadžiulienė Ž., Howard B., Duarte I., Balodis O., Bertin I., Makowski D., Guilpart N. 2023. An experimental dataset on yields of pulses across Europe. Scientific Data, 10: Article number: 708. IF – 9,8