Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Kokios grėsmės?

Patariamoji grupė, skirta gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijai, šiandien aptarė užkrečiamųjų gyvūnų ligų situaciją šalyje ir būtinas biologinio saugumo priemones. 

Susitikime dalyvavo pagrindiniai socialiniai partneriai: ūkininkų asociacijų nariai, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), VMVT, aplinkosaugos atstovai ir mokslininkai. 

Diskutuota apie keturias pagrindines ligas: afrikinį kiaulių marą, paukščių gripą, snukio ir nagų ligą bei mėlynojo liežuvio ligą. Pabrėžta biologinio saugumo priemonių efektyvumo svarba ir svarstoma, kaip geriau pasiekti ūkininkus. VMVT pristatė vykdomus veiksmus kovojant su šiomis ligomis. Dalyviai išreiškė mintį, kad būtų prasminga diskutuoti ne tik apie šias keturias ligas, bet ir įtraukti kitas svarbias – bruceliozę, leukozę ir tuberkuliozę, kurios, nors ir nėra dažnai minimos, gali turėti didelės įtakos ūkiams. 

Vienas iš pagrindinių susitikimo akcentų – regioninių diskusijų su ūkininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis organizavimas. Sutarta, kad artimiausiais mėnesiais bus surengti susitikimai šešiuose šalies regionuose, kuriuose bus diskutuojama su ūkininkais, vežėjais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Tikslas – stiprinti informacijos sklaidą, dalintis gerąja patirtimi ir užtikrinti veiksmingesnę ligų prevenciją. Tai turėtų padėti ne tik geriau suprasti esamas grėsmes, bet ir tinkamai pasiruošti galimiems protrūkiams. 

Kalbėta, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja lamos ir alpakos, tačiau jų judėjimas ir ligų kontrolė dar nėra pakankamai reglamentuoti. Kadangi šie gyvūnai gali būti potencialiai imlūs pavojingai mėlynojo liežuvio ligai, nuspręsta į tolimesnius svarstymus įtraukti ir šių gyvūnų augintojų asociacijų atstovus. 

Dalyviai sutarė, kad efektyviai kovai su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir toliau bus tęsiamas glaudus bendradarbiavimas tarp institucijų, dažnesni susitikimai ir aktyvesnė komunikacija su ūkininkais bei vežėjais.