Šlapia vasara koregavo bulvių derlių ir kainą

Lietuvoje kasmet užauginama daugiau kaip 300 tūkst. tonų bulvių – daugiausia vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių. Tradiciškai šalies ūkininkai bulvėmis aprūpina ne tik vietos rinką, bet dalį jų ir eksportuoja. Vis dėlto šiemet dėl itin lietingos vasaros derlius gerokai mažesnis nei pernai.

Mažesnis derlius

Vilkiškių kaime gyvenantys ūkininkai Vaidutis ir Lina Gegieckai augina apie 14 hektarų bulvių ir dar 40 hektarų grūdinių kultūrų.

– Kaip pas visus, taip ir pas mane, – sako ūkininkas, vedžiodamas po Krikliniuose esančią bulvių saugyklą.

Iš pirmo žvilgsnio bulvių atrodo nemažai, tačiau, pasak V. Gegiecko, ankstesniais metais jų čia būdavo kone dvigubai daugiau.

– Palankiais metais, priklausomai nuo veislės, bulvės gali duoti iki 60 tonų iš hektaro derlių. Šiemet ,jis daugiau nei trečdaliu mažesnis. Pernai per dieną prikasdavome po devynias dešimt priekabų, o šiemet geriausiu atveju, – penkias ar šešias. Tad ne tik bulvių mažiau, bet ir pats kasimas vyksta lėčiau, – pasakoja ūkininkas.

Lietus – stresas ir ūkininkams, ir augalams

Vaidučio ir Linos ūkyje auginamos keturios veislės bulvių: ankstyvosios „Vineta“, „Queen Anna“ bei vidutinio ankstyvumo „Melody“ ir „Camelia“.

– Šiemet geriausiai pasiteisino ir gausiausią derlių davė „Camelia“. „Queen Anna“ derlius – vidutinis, o „Vineta“ ir „Melody“ bulvių daug, bet gumbai smulkūs, – pasakoja V. Gegieckas.

Anot ūkininko, prastesnį derlių lėmė visą vasarą vyravę lietingi orai.

– Ko per daug, tas negerai. Nesibaigiantys lietūs kėlė stresą ir augalams, ir mums. Pasodinus bulves, kai atėjo metas formuoti vagas, prasidėjo lietūs. Atvažiuoji į lauką, kiek padirbi – ir turi grįžti, nes šlapia. Kadangi viską darau pats vienas, užtruko ilgiau. Vagų formavimas, kai pasodinta bulvė kartu su žeme, kurioje auga, pakeliama maždaug 7–8 centimetrus nuo vagos dugno, išgelbėjo nuo didesnių nuostolių. Buvo vietų, kur vanduo vagose laikėsi kone visą vasarą, – sako žemdirbys.

Derliaus nuėmimas taip pat nebuvo lengvas – išdžiūvusi, bet anksčiau permirkusi žemė, susiformavo į grumstus, kurie gerokai sulėtino bulvių kasimą.

Tikisi kainų kilimo

Mūsų viešnagės metu bulvių saugykloje dirbo keli žmonės, padedantys Gegieckams rūšiuoti bulves. Papildomų rankų prireikia, kai gaunamas didesnis užsakymas, tačiau kasdieniuose darbuose ūkininkai tvarkosi patys.

Dalį užaugintų bulvių jie parduoda vietoje – į sandėlį užsukantiems pirkėjams, o dalį veža į didžiuosius miestus.

– Iš sandėlio parduodame maždaug po 50 centų už kilogramą. Didmeniniai supirkėjai moka apie 30 centų. Pernai buvo maždaug dešimčia centų mažiau. Kadangi derlius šiemet mažas, kainos – didesnės. Pigu tik didžiuosiuose prekybos centruose, bet jie specialiai dempinguoja – dirbtinai mažina kainas. Nė vienas Lietuvos ūkininkas jiems už tiek neparduoda, – sako V. Gegieckas.

Pasak ūkininko, šiemet įprastas bulvių realizacijos maršrutas – į Kauną ir Uteną – dar nepradėtas.

– Pirmą kartą šiemet važiuosiu tik šią savaitę. Neskubu. Kaip ir daugelis bulvių augintojų, laukiame naujų metų – po švenčių kainos visada pakyla. Kadangi šiemet Lietuvoje nukasta tik pusė planuoto derliaus, o ir Lenkijoje bulvės prigėrė, kainos, manau, tikrai kils, – svarsto Vaidutis Gegieckas.