Tarptautinei žiniasklaidai pranešus, kad Lietuva jau vykstant karui Ukrainoje gerokai padidinto rusiškų suskystintųjų naftos dujų (SND) importą, Energetikos ministerija (EM) patikina, kad šalies energetikos tinklais SND nėra gabenamos, o viešai atsakyti turėtų jas pirkusios privačios bendrovės.

Naujienų agentūra „Reuters“ praėjusią savaitę pranešė, kad visose Baltijos šalyse 2022 m. gerokai išaugo SND importas iš Rusijos. Agentūra skelbė, jog Lietuva rusiškų SND dujų pernai pirko 8,5 karto daugiau – 72 tūkst. tonų.

Tuo metu ministerijos pateiktais Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, SND importas iš Rusijos išaugo nuo 8,6 tūkst. tonų 2021 m. iki 59,4 tūkst. tonų pernai lapkritį.

Vis dėlto EM tikina, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra nėra gabenami jokie rusiški energetikos ištekliai.

„Valstybės energetikos infrastruktūra nėra naudojama rusiškų gamtinių dujų, elektros ir naftos produktų importui. T. y. nei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nei „Amber Grid“ dujotiekiai, nei „Litgrid“ perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti“, – Eltai adresuotame komentare nurodo ministerija.

Jos atsakyme teigiama, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva „operatyviai atsisakė“ gamtinių dujų, naftos ir elektros importo iš Rusijos – siekiant užtikrinti nacionalinį šalies ir jos energetikos objektų ir vartotojų saugumą, nenorint finansuoti šalies agresorės karo veiksmų Ukrainoje.

EM atsakyme pažymima, jog „Reuters“ paskelbtus skaičius turėtų pakomentuoti jas galimai importuojančios įmonės.

„Rusiškų SND importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertintini kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – teigia ministerija.

Ministerija kartu akcentuoja, jog Rusijos SND – skirtingai nei rusiška nafta ir jos produktai – nėra sankcionuojamos Europos Sąjungos.

SND yra perdirbtos naftos produktas, Lietuvoje jos daugiausiai naudojamos kaip kuras automobiliams su dujine įranga bei maisto gamybai namų ūkiuose skirtuose dujų balionuose. Anot EM, SND sudaro nežymią dalį visų Lietuvoje suvartojamų degalų ir energijos išteklių.

Ministerija kartu informavo, kad VDA metinę energetinių duomenų informaciją apie 2022 metų SND gamybą, importą ir eksportą parengs birželį.

Remiantis mėnesine agentūros statistika, 2022 m. sausį-lapkritį SND gamyba Lietuvoje sudarė 211,9 tūkst. tonų. Į šalį jų importuota 112,4 tūkst. tonų, eksportuota – 196,9 tūkst. tonų.

ELTA primena, kad „Reuters“ skelbė, jog 2022 m. Baltijos šalys daugiau kaip padvigubino rusiškų SND importą. Agentūra rėmėsi šaltiniais, susijusiais su prekybos ir krovinių vežimo procesais šiame regione.

Jos skaičiuota, kad SND importas praėjusiais metais sudarė 331 tūkst. tonų, palyginti su 159 tūkst. tonų 2021-aisiais.

„Reuters“ turimais duomenimis, Rusijos SND eksportas į Lietuvą pašoko 8,5 karto, iki 72 tūkst. tonų, į Latviją – 77 proc., iki 232 tūkst. tonų, o į Estiją – 42 proc., iki 27 tūkst. tonų.

Kaip teigiama, rusiškos SND Latvijoje pernai sudarė 90 proc. valstybės SND importo, o Lietuvoje – pusę.

Anot agentūros, prekybininkai pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalys šiuo importu dalinosi su Ukraina, kuri gruodį iš jų perėmė 15 tūkst. tonų rusiškų SND pertekliaus.