Biržietis Jonas Dagilis, neseniai atšventęs 62 metų gimtadienį, yra vienas iš tų žmonių, apie kuriuos kalba darbai. „Dar nespėjau pajausti, bet man nebus lengva pensininko duona“,- šypsosi pašnekovas. Jis žino kiekvieną UAB „Biržų duona“ kampelį, pažįsta kiekvieną čia dirbantį, nes 25 metus buvo atsakingas už visus įmonės mechanizmus ir įrenginius – dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Nuo spalio jis išleistas į užtarnautą poilsį ir ramia sąžine palieka darbą – jaunoji karta perėmė ne tik žinias bet ir patirtį.

Pasirinkimą lėmė kaimynystė

J. Dagilio kelias į Biržų duonos įmonę prasidėjo nuo... kaimynystės. Kadangi bendrovės vadovas Viktoras Kurganovas ne tik pažinojo, bet ir pasitikėjo kaimynystėje įsikūrusiu Jonu, tai ir pakvietė jį dirbti inžinieriumi. „Norinčių dirbti labai trūko, o Jonas – ne tik patikimas žmogus, bet ir puikus inžinierius, todėl ilgai kalbinau kartu atstatyti kepyklą. Sakiau Jonui, kad galima kepyklą pastatyti ant kojų, tik reikia vieningo darbo“,- prisiminė UAB „Biržų duona“ direktorius V. Kurganovas.

Jonas antrina, kad kaimynystė ir lėmė jo sprendimą pereiti dirbti į duoną kepančią bendrovę. „Mes visad vienas kitam padėjome, juk kaimynystėje gyvenome. Netgi Viktoro šuo mane labiau pripažino nei patį šeimininką – taip gerai sutarėme. Kai vyko Viktoro namo statybos, tai teritoriją prižiūrintis šuo į mano kiemą ne kartą buvo atbėgęs, mes jį pienu palakindavome“,- šypsosi Jonas.

Mechanizmai genda ir naktį

Iš pradžių Jonas įmonėje dirbo šaltkalviu, paskui tapo inžinieriumi, o karjerą baigė dirbdamas inžinieriaus – mechaniko pareigose – buvo padalinio vadovas, vadovavo visam techniniam personalui. Atsakingas darbuotojas su visais gerai sutarė, tačiau kartu buvo reiklus. Jonas ir darbuotojus mokėjo atsirinkti, todėl subūrė tokią patikimą ir tvirtą komandą, kad išeidamas į užtarnautą poilsį jautėsi ramus – jauni specialistai sugebės užtikrinti nepertraukiamą duonos kepyklos mechanizmų darbą.

„O buvo laikai, kai tekdavo kelis kartus per naktį man pačiam važiuoti ir taisyti senus mechanizmus, juk duonos kepimo nestabdysi, reikia atlikti užsakymus. Kartą išsiruošiu į mišką grybauti, jau renku grybus ir... suskamba telefonas, praneša, kad kažkas gamykloje sutrūko. Metu grybus ir lekiu padėti“,- prisimena ilgametis UAB „Biržų duona“ darbuotojas J. Dagilis. Kitą kartą gausi kompanija pas Joną šventė Jonines ir... pačiame smagume gauna Jonas pranešimą, kad sugedo duonos kepimo pečius. „Draugai liko švęsti, o aš važiavau remontuoti“,- šypsosi nagingas inžinierius.

Antrieji namai

Į klausimą, ar patiko dirbti, Jonas atsako nė nemirktelėjęs: „Čia man buvo kaip antrieji namai, nors... duonos kepykloje laiko praleisdavau gerokai daugiau nei savo namuose“.

Patiko Jonui ir įmonėje diegiamos naujovės, su kuriomis ir jis sėmėsi žinių, tobulėjo. Tada, kai šalia įmonės „Biržų duona“ buvo pastatyta viena moderniausių Lietuvoje 450 kW saulės jėgainė, kurios saulės moduliai sumontuoti taip, jog keičia savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo, jis džiaugėsi, kad kepyklai mažiau kainuos elektra. „Direktorius pasakė, kad tokių naujovių diegimui bus panaudota parama. Tad kodėl nediegus naujovių, kurios labai svarbios įmonei. Prieš tai dar buvo sumontuotas kolektorius, kuris nuo kepimo pečių susidariusią šilumą perduodavo vandens ir patalpų šildymui. Man patiko dirbti, nes bendrovės vadovai nuolat galvoja, kaip modernizuoti gamybą ir išnaudoti tuos energetinius resursus, kurie atsiranda gamybos metu. Dabar, kai elektros kainos tiek padidėjo, visi supratome, kad atlikti labai teisingi žingsniai“,- įvertina J. Dagilis.

Ši elektrinė dabar pagamina 30 proc. metinio įmonės elektros energijos poreikio. Ambicijos, žinoma, patenkinti visus 100 procentų, ir kepyklos savininkai sako, kad tai įmanoma.

Net moderniausi mechanizmai neišstums iš gamybos žmogaus

Jeigu anksčiau duonos gamybos procese daugiausia darbo atlikdavo žmogus, tai dabar jį pavaduoja robotas – įvairūs „protingi“ mechanizmai. Tačiau perėjimas nuo žmogaus rankų prie robotų, anot Jono, buvo sunkus periodas, nes kiekvienam svarbi darbo vieta – kuo daugiau funkcijų atlieka technika, tuo mažiau darbo vietų. „Žmonės bijo prarasti darbą, nes turi iš kažko gyventi, jiems reikia užsidirbti pinigų. Tai vienintelis minusas. Todėl niekas nenorėjo tikėti, kad geležinė mašina gali pakeisti darbuotoją. Bet technika su savo darbu susitvarko puikiai, o žmonių, nors ir mažiau, bet visada reikės“,- nuramina Jonas.

UAB „Biržų duona“ direktorius Viktoras Kurganovas patikslina, kad įmonės darbuotojų skaičius ne mažėjo, bet didėjo – nupirkti nauji mechanizmai buvo skirti naujų produktų gamybai, o kartu ir naujų darbo vietų įsteigta. „Naujoves visad lydi naujos technologijos, apyvartos didėjimas, todėl darbo vietų ne mažėja, bet daugėja“,- patikino V. Kurganovas.

Žino, kaip pagaminta

Jonas patikino, kad „Biržų duonoje“ ypatingas dėmesys skiriamas tvarkai ir higienai. „Teko matyti nemažai maisto pramonės gamyklų, tačiau mūsų įmonėje švara visada buvo aukščiausio lygio. Todėl ir pats, ir namiškiai valgome šios įmonės gaminius – žinome, kokiomis sąlygomis jie pagaminti. Labiausiai patinka „Senolių“ duona – nusiperku nepjaustytą kepaliuką, pasidedu jį į šaldytuvą ir atsipjaunu tokią riekę, kokios norisi“,- sako Jonas.

Kone po mėnesio vėl apsilankęs duonos kepykloje, Jonas sveikinasi ir šypsosi kiekvienam sutiktam. O jaunieji inžinieriai, nors ir skuba, bet stabteli persimesti vienu kitu žodžiu... Ir vis apie gamybą, įrenginius... Visi čia skuba, nes turi daug darbų.

Pasitikėjimas ir pagarba

Įmonės direktorius V. Kurganovas rodo, kiek daug veikia mechanizmų ir vis primena, kad prie kiekvieno iš jų pridėta Jono ranka. Užėjus į sandėlį įsižiebia tik kelios lempos ir direktorius instinktyviai atsisuka į Joną: „Jonai, o kodėl čia nedega?“ Jonas tik šypteli ir primena: „Tai kad aš čia jau mėnesį nedirbu“... Sunku įprasti, kad Jonas dabar rūpinsis ne įmonės reikalais, bet suksis savo namų ūkyje ir leis laiką taip, kaip panorės, nes nusipelnė poilsio.

Tačiau žingsniuodamas puikiai pažįstamais koridoriais, J. Dagilis negali atsikratyti minties dėl nedegančios lemputės ir tyliai svarsto, kodėl gi ji nešviečia, juk prieš mėnesį tikrai veikė. Labai greitai perpranta ir paaiškina direktoriui: „Turbūt taupydami atjungė“.

„Dirbau, kaip sau. Bet įmonės kolektyve kitaip ir nėra – eina ir dirba visi, nes žino, kad reikia padaryti“,- šypsosi pensijon išlydėtas Jonas. Jam svarbu, kad įmonėje gaminama duona būtų gerbiama ne tik ant stalo. „Jeigu pasitaiko gamybinio broko, duonos neišmeta – permala ir sudeda į raugelį, o raugelio reikia duonos kildinimui. Taip duona gimsta iš naujo“,- gražiai kalba inžinierius.

Toks tas UAB „Biržų duona“ inžinierius J. Dagilis – mažai kalbantis, daug dirbantis, pelnęs kolegų pasitikėjimą ir darbdavių pagarbą.

Loreta Bataitienė ("Biržiečių žodis")