Šalyje vis dar registruojama daugiau laisvų darbo vietų, negu per mėnesį užsiregistruoja darbo ieškančių žmonių, tvirtina Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. Anot jos, tokia padėtis klostosi dėl vis didėjančio atotrūkio tarp rinkos poreikių ir kompetencijų, kurias gali pasiūlyti darbo ieškantys asmenys.

„Turime paradoksalią situaciją, kai 150 tūkst. žmonių ieško darbo, tačiau kvalifikacinė neatitiktis yra tiek didelė, kad greitai jų perkvalifikuoti į tuos sektorius, kuriuose trūkumas yra didžiausias, tiesiog nepavyksta“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai kalbėjo I. Balnanosienė.

Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, visoje Europoje jau pastebimi neigiami signalai dėl darbo rinkos padėties, tačiau konstatuoti, kad susiduriama su nuosmukiu, dar negalima.

„Darbuotojų, tarp jų ir kvalifikuotų, trūkumas visose valstybėse išlieka didžiulis. Didėja atotrūkis tarp ieškančių darbo vietų, galimybių įsidarbinti jose ir tarp to, kokių darbuotojų ir kokių kvalifikacijų ieško darbdaviai“, – aiškino ji, pažymėdama, kad Lietuvoje vis ryškėja konkrečių sričių specialistų trūkumas.

„Turime nuolatinį ir nuoseklų trūkumą inžinerinėse srityse, taip pat, dabar aišku, kad labai auga paklausa energetikos sektoriuje", – tvirtino I. Balnanosienė.

Spalį fiksuosime nedarbo lygio augimą

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo mėnesį nedarbo lygis toliau mažėjo, registruotas nedarbo lygis išlieka aukštesnis nei 8 proc., o statistinis nedarbas virš 5 proc. Vis tik, I. Balnanosienės vertinimu, nedarbo lygis artimiausiais mėnesiais ims augti.

„Tendencijos dar nėra neigiamos, tačiau ruduo, energetikos kaštai, persigrupavimas paslaugų sektoriuje, sezoninių darbų sumažėjimas turės įtakos, kad spalį jau tikrai fiksuosime nedarbo augimą“, – prognozuoja ji.

Nors pranešimų apie atleidimus mažiau, atleistų darbuotojų skaičius išaugo

Anot Užimtumo tarnybos direktorės, šiemet fiksuojama mažiau pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus, negu buvo skelbiama per praėjusius keletą metų.

„Pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus, palyginus su dviem pastaraisiais metais, yra gauta mažiau. Aišku, įtakos turėjo ir kovido, pokovidinė situacija, kai įmonės nebeatsigavo ir turėjo atleisti darbuotojus“, – pasakojo ji.

Vis tik, situaciją, Užimtumo tarnybos vadovės vertinimu, galima vertinti dviprasmiškai, kadangi atleidžiamų darbuotojų skaičių išaugina būtent didžiosios įmonės, tokios, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, Klaipėdos Birių krovinių terminalas, ar „Kaišiadorių paukštynas“.

„Atleidžiamų darbuotojų skaičius yra dvigubai didesnis, negu praėjusiais ar užpraėjusiais metais, arba ikipandeminiu laikotarpiu“, – pabrėžė I. Balnanosienė.

Europos darbo rinka atsidūrė ties kritine riba

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija Senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo, skelbiama ketvirtadienį Užimtumo tarnybos išplatintame pranešime.

Nedarbas žemyne auga – sezoniškai pakoreguoto nedarbo raidos subrodiklis sumažėjo 1,0 balo ir šiuo metu siekia 98,3. Užimtumo subrodiklis mažėjo 0,7 balo iki 101,7, tačiau išlieka teigiamas. Prognozuojama, kad užimtumas ir toliau didės, bet lėčiau.

Lietuvoje darbo rinkos barometras rugsėjį siekė 97,1 ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo net 2,8 balo. Nedarbo ir užimtumo subrodikliai mūsų šalyje antrą mėnesį iš eilės išliko žemiau neutralios ribos, kas rodo prastėjančią situaciją darbo rinkoje.