Šiandien pieninė galvijininkystė susiduria su vis daugiau iššūkių. Vienas iš jų – tešmens uždegimai (mastitai), kurie gydomi antibiotikais. Kita problema – aukštas somatinių ląstelių skaičius piene, dėl ko pienas iš ūkių superkamas kur kas pigiau, arba yra utilizuojamas. Taigi patiriami dideli finansiniai nuostoliai. Šios dvi problemos, nepriklausomai nuo laikomų karvių skaičiaus, yra itin aktualios pieno ūkiams.

Somatinių ląstelių skaičius ūkiuose skiriasi priklausomai nuo ūkio gyvulių selekcijos, melžimo higienos ir gyvulių sveikatingumo. Norint sumažinti somatinių ląstelių skaičių, būtinas kompleksas ūkinių priemonių. Būtina ne tik atsižvelgti į gyvulių genetiką, bet ir į melžimo higieną, melžėjų kompetenciją, melžimo įrangą. Personalo kompetencija yra vienas iš veiksnių šiai problemai mažinti. Genetikos įtaka, būsimiems palikuoniams mažinant mastitų susirgimų skaičių, taip pat yra labai svari. Gyvulio imunitetas gali būti stiprinamas specialių pašarų papildų, mažinančių somatinių ląstelių skaičių, pagalba.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) inicijuotas projektas „Priemonės mažinančios mastitų ir somatinių ląstelių skaičių piene, kartu mažinant antibiotikų panaudojimą mastitų gydymui ūkiuose“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, kurio tikslas – pademonstruoti inovatyvių priemonių modelį, mažinantį somatinių ląstelių ir mastito susirgimo skaičius bei antibiotikų vartojimą, taip siekiant didinti ūkių efektyvumą ir išteklių naudojimo tvarumą, buvo pasiektas dėka geranoriško pieno ūkių ir žemės ūkio bendrovių bendradarbiavimo su mokslo institucijomis ir konsultantais.

Taikyta inovacija

Projekto metu buvo vykdomi kompleksiniai sprendimai – nuo genetikos iki sanitarinių profilaktinių priemonių, sprendžiant mastitų problemą ir somatinių ląstelių skaičiaus piene mažinimą. Tai naujoviškas ir kompleksinis požiūris į esamas problemas, kuris ūkiams atveria kur kas platesnes galimybes švaresniam ir sveikesniam pienui ūkiuose gauti. Įdiegtas inovatyvių priemonių kompleksas užtikrino antibiotikų, naudojamų gyvulių gydymui mažinimą, kas įtakojo mažesnį pieno broką, taip pat sumažėjo brokuojamų gyvulių skaičius. Tokios inovacijos diegimas leidžia ūkiuose ne tik sutaupyti daug finansinių išteklių, bet ir padeda identifikuoti pagrindines ūkio problemas, siekiant sveikesnio pieno. Projekto inovatyvumas susijęs su kuriamos būsimos bandos tvarumu, dėka kryptingos genetikos ir kompleksinio požiūrio į pieninį gyvulį. Projekto pagalba sukurtas inovatyvių priemonių kompleksas užtikrina pieno gamintojų konkurencinį pranašumą, palyginti su kitais pieno gamybos rinkoje veikiančiais žemės ūkio veiklos subjektais.

Pasiekti rezultatai

Sujungus konsultavimo ir mokslo institucijų bei žemės ūkio veiklos subjektų žinias, galimybes ir patirtį buvo atlikti bandymai, kurie pademonstravo inovatyvių priemonių modelį, mažinantį somatinių ląstelių ir mastito susirgimo skaičius bei antibiotikų vartojimą, kas padidino ūkių efektyvumą ir išteklių naudojimo tvarumą.

„Taikant inovaciją aiškiai pastebėjome, kad ūkiuose yra sveikesni gyvuliai, ženkliai sumažėjo gyvulių, turinčių aukštą somatinį skaičių, kas įtakojo didesnius pieno pardavimus. Įgyvendinę projektą parengėme praktines rekomendacijos dėl naujų metodų komplekso diegimo, siekiant padidinti pieno sektoriaus tvarumą, našumą ir konkurencingumą, taip pat rekomendacijas, kaip spręsti pieno gamintojų problemą – mažinti somatinių ląstelių ir mastitų susirgimų skaičius ir taip prisidėti prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Šiandien žemės ūkio veiklos subjektams itin svarbu ūkiuose taikyti naujoves, mokslo pasiekimus bei bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su mokslo institucijomis bei konsultantais“, – pažymi projekto vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.