Meškutės grįžta, valio!
Tai kiek meškučių turime Lietuvoje – dvi ar dvidešimt? Skaičiai labai įvairūs ir gal nerealūs, nes Lietuvoje ir šioje srityje – meškų tyrimo – turime tiek žinovų arba ekspertų, kad kiekvienas galime rasti sau patinkamą skaičių, meškų įpročių ir gyvenimo aiškinimų, patarimų ir pamokymų.
Tiesa, vienas toks žinovas sielvartavo, kad Lietuvoje nėra išstudijuota, kaip meškos elgiasi pas mus, o ne kokioje nors Latvijoje ar Baltarusijoje. Patys suprantate: reikia mokslinių meškų elgesio, sakykim, Ignalinos miškuose tyrimo, todėl duokit pinigų.
Skirtingi ir aiškinimai, iš kur meškos atkeliavo į Lietuvą. Yra nuomonių, kad jos atėjo iš Baltarusijos. Ir pasiliko pas mus, nes koncertina trukdo joms grįžti namo. Įsivaizduojate, ateiti netrukdė, o išeiti trukdo.
Kitas ekspertas aiškino, kad meškos koncertiną perlipa. Sunku įsivaizduoti, bet jei ekspertas sako… Trečias aiškino, esą meškos ateina per pelkes, kur koncertinos nėra. Ketvirtas – kad jos atėjo iš Latvijos. Penktas – iš Estijos.
Beje, iš susižavėjimo apsidirbę (-usios) gamtos mylėtojai (-os) irgi kažkodėl daugiausia minėjo Estiją. Ir aiškino, kaip gražu, kad meškos grįžta į Lietuvą, ir pas mus bus kaip Estijoje, kur tų meškų daug. Argi čia paaiškinsi, kad meškos Lietuvoje gausiau gyveno tais laikais, kai žmonių mažiau buvo, kad ir Estijoje ar toje pačioje kaimyninėje Baltarusijoje meškos laikosi ten, kur žmonės nevaikšto? Žaliai raudoniems bet kokie argumentai, prieštaraujantys jų nuomonei, „nerimti“.
Bent vienas ekspertų teiginys pasirodė esąs teisingas: meškos tikrai medų mėgsta ir eina prie jo, nekreipdamos dėmesio į visus perspėjimus, pagąsdinimus ar pamokymus. Ekspertai jau spėjo paaiškinti, kad bitininkams nėra ko nuogąstauti, žala jiems bus atlyginta. Iš kieno kišenės? Gerai jeigu būtų tik iš gamtos mylėtojų kišenės, bet ne, mokės, kaip sakoma, visi mokesčių mokėtojai.
Kokiame miške meškutės linkusios gyventi? Čia irgi ekspertai nesutaria. Tiesa, kažkodėl jie nelinkę pritarti ekoidiotų nuomonei, kad meškos į kaimus eina todėl, kad „šimtamečiai miškai“ Lietuvoje iškirsti (čia irgi ekoidiotų mėgstamas teiginys). Teigiama, kad jos daugiau ertmes mėgsta, miško pakraščius… Bet dar bus įvairių nuomonių, nepergyvenkime.
Būkime teisingi – susižavėjimo meškų grįžimu balsai šiek tiek pritilo. Mat pasirodė, tos meškos elgiasi visai ne taip, kaip pliušiniai meškiukai. Jau ir sodybose lankosi, ir avilius kopinėja, ir šiaip elgiasi kaip žvėris.
Bet ramintojų, kurie siūlo nesureikšminti (Paluckiuko pavyzdys užkrečiamas) meškų keliamo pavojaus, pakanka. Girdi, pamatęs mešką, iškelk rankas – meška pamatys, koks tu didelis, išsigąs ir nueis.
Turėtų būti tik laiko klausimas, kada turėsime pirmąją meškų grįžimo į Lietuvą auką. Kas tada? Kur nors dabar jau negeroje Amerikoje, kur meškų rezervatuose yra daug ir jos saugomos, jeigu meška užpuola žmogų, ji yra užmigdoma, nes manoma, kad kartą paragavusi žmogienos meškutė jau ieškos tokio lengvo grobio.
Kaip bus Lietuvoje? Jeigu net valdžiai pavyks įveikti ekoidiotų pasipriešinimą (jeigu gyvulėlis užpuolė žmogų, žmogus pats kaltas) ir bus leista mešką užmigdyti (nušauti), ar bus nušauta ta meška, ar pirma pasitaikiusi – kad tik būtų įvykdytas valdžios nurodymas?
Padėtis su vilkais leidžia abejoti, ar tikrai ta. Kaip dabar yra: jeigu vilkai įjunksta į avis, leidžiama sumedžioti tam tikrą jų (vilkų) kiekį. Ir medžiojami tie, kurie po ranka (kulka) pasitaiko.
Girdėjote pasakojimus apie tai, kaip tokiais atvejais ūkininkas pasikviesdavo medžiotoją ir šis atsekdavo ir nušaudavo būtent tą vilką, kuris „nusikalto“. Tai buvo taip seniai, kad veikiau tai pasaka. Dabar medžiotojams svarbiau mėsa, o ne kažkoks konkretus vilkas. Lieps valdžia – įvykdys planą…
Vienu galima guostis: meškos laikosi lyčių lygybės principo. Joms nėra jokio skirtumo, vyrą ėsti ar moterį. Kaip toje reklamoje: abu jie vienodai traškūs, tąsūs ir skanūs. Niekam, net didžiausiems gamtos mylėtojams, nelinkiu savo kailiui sužinoti, ar šis teiginys teisingas.
