Kaistant aistroms dėl pasienyje kertamo miško, aiškėja netikėta situacijos atomazga

Neseniai rašėme apie tai, kad Kapčiamiesčio seniūnijos žmonės, gyvenantys šalia Lietuvos–Baltarusijos sienos, labai sunerimę, matydami, kaip šalia Nemuno intensyviai kertamas miškas. Čia nuolat dirba sunkioji technika, kuri pjauna medžius ir krūmus, o nupjautą medieną deda į krūvas. Daugeliui kilo klausimas: kodėl vyksta miško naikinimas, kas tai leido?

Žinomas architektas Ričardas Vyšniauskas, kuris su šeima gyvena visai šalia kertamo miško, pasakojo, jog kasdien naikinami didžiuliai miško plotai, negailima net šimtamečių ąžuolų, visa juosta palei Nemuną virsta dykyne.

R.Vyšniauskas sakė, jog dėl šios situacijos pasienyje jis kreipėsi į įvairias institucijas, net ir į Prezidentūrą. Dėl kertamų medžių sunerimo ir kiti lazdijiečiai. Jie apie tai informavo ir Aplinkos ministeriją bei kitas atsakingas institucijas, kai kas sulaukė ir valdžios institucijų atsakymų.

Miškininkų atsakymas sukėlė įtarimų

„Dzūkų žinioms“ pavyko gauti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento atsakymą vienam iš paklausimą nusiuntusiam lazdijiečiui.

Atsakyme rašoma:

„Informuojame, kad Departamento Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus specialistai atliko apžiūrą nurodytoje vietoje ir nustatė, kad kirtimai vykdomi valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. 5998/6666:0001), kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) neterminuotai sudaryta panaudos sutartis (…).

Atskirose pasienio juostos atkarpose esantys krūmai ir pavieniai medžiai trukdo efektyviam valstybės sienos apsaugos objektų (sienos stebėjimo sistemų) nuolatiniam funkcionalumui.

Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomame pasienio ruože bei užtikrinti efektyvų lėšų, skirtų sienos stebėjimo sistemoms įrengti ir atnaujinti, panaudojimą, buvo būtina pašalinti krūmus ir pavienius medžius, trukdančius (ar turinčius tam įtakos) sienos stebėjimo sistemas naudoti pagal paskirtį. Kirtimai valstybinėje miško žemėje pagal Leidimus miškui kirsti vykdyti nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., todėl kirtimo laiko reikalavimai nepažeisti (…).

Architektui R. Vyšniauskui susipažinus su šio atsakymo turiniu — kilo klausimų

„Jei leidimas miškui kirsti galiojo tik iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, tai kodėl miškas pasienyje buvo kertamas 2025 metų žiemą ir pavasarį. Ar tai buvo daroma be leidimo? Gal kai kas iš aukštų valdininkų rimtai susidomėjo šia situacija, nes jau antra savaitė šiame pasienio ruože darbai nebevyksta“, – svarstė paklausimą Prezidentūrai pateikęs R. Vyšniauskas.

Direktorius teigė tvarką išmanantis

Miško kirtimo darbus pasienyje vykdo dvejus metus veikianti MB „Bush hunter“, registruota Alytuje.

Šios bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas Mindaugas Baliukonis „Dzūkų žinioms“ šį balandį patvirtino, kad miškų kirtimus prie sienos atlieka jo vadovaujama bendrovė pagal VSAT Varėnos pasienio rinktinės užsakymą.

Paklaustas, ar bendrovė atlieka miško kirtimus pasienio zonoje turėdama atitinkamus galiojančius leidimus, M. Baliukonis sakė, jog pasienio zonoje atliekamiems kirtimams leidimo nereikia, jis reikalingas, kai darbai atliekami pasienio apsaugos zonos teritorijoje.

„Pasienio zona yra arčiausiai geltonų stulpelių esanti teritorija, kur darbams specialių leidimų nereikia. Leidimų reikia, jei darbai atliekami pasienio apsaugos zonoje. Mes tam turėjome leidimą praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais, o šiemet darbus vykdėme pasienio zonoje, kur leidimo nereikia. Tą tvarką puikiai išmanau, galėčiau ją pacituoti ir naktį pažadintas. Savo darbo praktikoje esu turėjęs ginčų su miškininkais, todėl normatyvinius dokumentus esu detaliai išstudijavęs. Niekada nepradedu darbų, prieš tai nesuderinęs su tą mišką prižiūrinčiais miškininkais. Kaip jums atrodo, ar tokioje išskirtinės valstybinės svarbos teritorijoje galima būtų dirbti, neturint atitinkamų leidimų?“ – retoriškai klausė M. Baliukonis.

Pasidomėjus, kodėl jau antra savaitė šiame pasienio ruože jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai sustabdė darbus, M. Baliukonis atsakė, jog medžių kirtimo ir krūmų valymo darbai skubos tvarka buvo perkelti iš šio regiono į Suvalkų trikampio zoną.

Balandį „Dzūkų žinių“ paklausti VSAT Varėnos pasienio rinktinės atstovai ar turi visus miško kirtimui reikiamus leidimus, sakė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra gavusi leidimus (sutikimus) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei atitinkamų savivaldybių administracijų.

Architektas pasigedo sveiko proto

Žinomas architektas Ričardas Vyšniauskas, kuris su šeima gyvena visai šalia kertamo miško, pasakojo, jog kasdien naikinami didžiuliai miško plotai, negailima net šimtamečių ąžuolų, visa juosta palei Nemuną virsta dykyne.

R. Vyšniauską stebina teiginiai, kad pasienyje miškas kertamas šalies gynybos tikslais. Jo nuomone, iškirtus medžius, kyla pavojus pasieniečių stebėjimo įrangai.

„Pasieniečių stebėjimo kameros pastatytos ant smėlio kopos. Kol ten augo medžiai, jie stabilizavo kopą. Kai jų neliko, kopa su visa pasieniečių įranga nugarmės į Nemuną, nes neliko ją laikiusių medžių. Akivaizdu, kad šią vietą ištiks Gedimino kalno likimas“, – kalbėjo architektas.

Jis pastebėjo, jog kertant medžius pasienio zonoje, galimai buvo vadovautasi posakiu: „Kai yra jėgos, proto nereikia“. Jo nuomone, niekas protingai neįvertino situacijos, nepagalvojo, kad gal nereikėjo pjauti medžių, o tik panaikinti tas šakas, kurios trukdo stebėjimo kamerų darbui.

„Kodėl reikėjo pjauti ir tuos medžius, kurie netrukdo vaizdo stebėjimo kamerų darbui. Kodėl nebuvo pasitarta su specialistais?“, – stebėjosi architektas.