Energetikos krizė smogė negailėdama – verslininkai visoje šalyje neslepia, kad jų laukia itin sunkūs laikai. Sąskaitų už elektrą visi laukia su baime, o realistai net neslepia: jei viskas taip bus ir toliau, gresia bankrotų sezonas. Kėdainiai – ne išimtis. Į rajono tarybą jau keliauja verslo prašymai atleisti nuo kai kurių mokesčių. Jei ne tai, verslas sako, gali ir neišsilaikyti.

Patyrė 20 tūkst. eurų nuostolius

Štai Žemuosiuose Kapliuose įsikūrusi įmonė „Kaplių žuvys“ jau skaičiuoja, kad šiuos metus baigs su maždaug 20 tūkst. eurų nuostoliu, nors pernai turėjo apie 16 tūkst. eurų grynojo pelno.

„Pernai pelno turėjome iš esmės dėl to, kad buvome užsipirkę pašarų, kuro iš anksčiau, mažesnėmis kainomis, ir viską naudojome. O šiemet patys matote, kas darosi su elektros, kuro kainomis“, – sakė įmonės vadovas Arvydas Šurkus.

Nekonkurencingi

Kaip sako A. Šurkus, analogiškos įmonės Lietuvoje paprastai vandens telkinius užpildo savitakos pagalba iš šalia esančių upių, o kapliečiai to padaryti negali, todėl jiems tenka vandenį pumpuoti siurbliais. Pastarieji, žinoma, naudoja galybę elektros, kurios išaugusios kainos ne tik suvalgė įmonės pelną, bet ir nuvarė į nuostolį.

„Mus tai gali praktiškai visiškai nuvesti į bankrotą. Esame tiesiog nekonkurencingi kitų analogiškų įmonių atžvilgiu“, – sakė įmonės direktorius.

Mokestis didesnis

Įmonės vadovas prašė krašto politikų atleisti įmonę nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio pusės, kuris sudaro daugiau kaip 15 tūkst. eurų.

„Kitose savivaldybėse tokio tipo įmonėms taikomas mažesnis valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, nuo 0,2 iki 0,7 proc. Pas mus jis yra net 2,5 proc.

Tikrai darosi sunku kvėpuoti. Tie 15 tūkst. eurų mūsų įmonėlei būtų labai didelė suma“, – sakė A. Šurkus.

Moka, nors nenaudoja

Maža to, įmonės vadovas neslėpė, kad dalis nuomojamos žemės yra nenaudojama ir pelno iš jos gauti įmonė negali. Priešingai – susimokėdami valstybei, dar investuoja ir rūpinasi, kad jų nuomojamoje teritorijoje esantys keliai ir vandens telkiniai kokybiškai pasitarnautų gyventojams.

„Nuomojame 338 hektarus žemės, o vykdome veiklą tik 208 hektaruose. Kitur yra servitutiniai keliai, apsaugos zonos palei upes, Kaplių tvenkinys, kuriame mes nieko negalime daryti. Jis prižiūrimas tam, kad žmonės jame galėtų maudytis, žvejoti, jis naudojamas rekreacijai. Jokio pelno iš to negauname, nors mokestį ir mokame“, – sako „Kaplių žuvų“ vadovas.

Jis pridūrė, kad nemažai sumaišties įnešė ir pastaruoju metu du kartus perskaičiuota jiems priklausančios žemės vertė, kuri išaugo kelis kartus, įvertinus greta buvusių žemės sklypų pardavimus.

Sutiko ne visi

Tiesa, rajono tarybos posėdyje svarstant šį klausimą paremti verslininkus panoro ne visi. Valstiečių frakcijos du nariai balsavo prieš, o politikė Karolina Štelmokaitė nuostolingai dirbančios įmonės vadovą pavadino pasiturinčiu žmogumi.

„Jau, rodos, ketvirtą kartą „Kaplių žuvys“ kreipiasi į tarybos narius, prašydama sumažinti arba atleisti juos nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, nepaisant to, kokio dydžio jis yra. 2018 rinkiminiais metais bendrovei pasisekė – tada jie turėjo mokėti apie 4 tūkst. eurų –  ir tarybos nariai įsiklausė į bendrovės prašymą ir per pusę sumažino mokestį, nors jos pelnas buvo apie 200 tūkst. eurų. 2019 metais gavome vėl prašymą, priežastys panašios buvo. 2021 metais taryba apsisprendė netenkinti prašymo, nes visi moka tą patį padidintą mokestį“, – kalbėjo K. Štelmokaitė, pridurdama, kad įmonė prašo kompensuoti didelę pinigų sumą.

„Nėra visiškai teisinga informacija dėl 200 tūkst. eurų pelno 2018 metais. Karolina painioja pelną nuo nepaskirstyto pelno. Jau ten 20 metų tie 200 tūkst. eurų yra, – paprieštaravo opozicinės frakcijos lyderis Saulius Grinkevičius. – Toks verslas mūsų savivaldybėje yra vienetinis, išskirtinis, o ir mokesčio suma šiemet tikrai labai didelė. Aš apgailestauju, kad anksčiau neįsigilinau į situaciją, kai buvo pakeltas valstybinės žemės nuomos mokestis ir jie ėmė mokėti didelius mokesčius nuo viso nuomojamo žemės ploto, o ne tik to, kurį eksploatuoja ir gauna naudą“.

Palaikyti išskirtinį verslą ragino ir Mokesčių lengvatų komisijos pirmininkas, vicemeras Paulius Aukštikalnis.

„Šis žuvininkystės ūkis yra unikalus Kėdainiuose, jo net nėra su kuo lyginti. Tokio dydžio sklypų Kėdainiuose ir nėra tiek daug, vos keli.

„Kaplių žuvys“ nurodė tikrai daug priežasčių, kodėl juos reikėtų atleisti nuo dalies valstybinės žemės nuomos mokesčio. Tačiau pagrindinė priežastis buvo ta, kad didinant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nebuvo padaryta išimtis tokio tipo verslui. Jam tarifai taip pat kitaip turi būti skaičiuojami, tad šiuo sprendimu tiesiog norime atstatyti teisingumą“, – sakė vicemeras. 

Politikai galiausiai balsų dauguma vis dėlto apsisprendė kompensuoti 50 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio „Kaplių žuvims“.

Į savivaldybės biudžetą nebus gauta 15,25 tūkst. eurų pajamų.

Eglė Kuktienė ("Rinkos aikštė")