Besitęsiantys ūkininkų protestai dalyje Europos didesnę visuomenės dalį privertė atsigręžti į ūkininkus ir daugiau diskutuoti apie problemas, su kuriomis žemdirbiai susiduria kasdieniniame savo gyvenime. Praėjusią savaitę vykusiame Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad bendras ūkininkų nepasitenkinimo vardiklis – keliami vis griežtesni reikalavimai. Ūkininkai pyksta, kad kol jiems keliama vis didesnė įsipareigojimų našta, ES duris vis plačiau atveria žemės ūkio produktams iš šalių, kur tokių griežtų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės taisyklių nėra, todėl vietos ūkininkai tampa nekonkurencingi. Be visų išvardintų problemų, ūkininkams tenka spręsti ir naujus iššūkius – spręsti kokia bus laboratorijose užaugintų produktų ateitis ir kaip tai paveiks žemės ūkio sektorių.

Istoriniai protestai

Iš vykusio Copa-Cogeca prezidiumo posėdžio grįžęs ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas pripažįsta, kad artėjantys rinkimai Europos Parlamente išjudino ūkininkus išeiti į gatves ir dar kartą atkreipti esamos ir būsimos valdžios dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas ir šiuos svarbius klausimus įtraukti į savo darbotvarkę. Prezidiumo posėdyje diskutuota apie Europą krečiančius ūkininkų protestus. Santūresni buvo tik skandinavai, tačiau pastaruoju metu visų dėmesys nukrypo į Lenkiją, kur bene garsiausiai kalbama apie žemės ūkio produktų, daugiausia grūdų, importą iš Ukrainos. Ūkininkų atstovai posėdyje dalyvavusiam eurokomisarui Janušui Wojciechowskiui kėlė užduotį užtikrinti, kad ukrainietiškiems grūdams privalo būti užtikrintas tranzitas ir būtų užkardyti visi keliai, kad šie grūdai nenusėstų Europoje.

Reikalavimų daugiau, paramos – mažiau

Po posėdžio daugiau kaip 60 ūkininkų organizacijų iš 27 valstybių narių išsiuntė atvirą laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jame išdėstyta pozicija, kad ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai yra labai svarbūs dabartiniame geopolitiniame kontekste, todėl likus keliems mėnesiams iki Europos ateičiai svarbių rinkimų, ūkininkų bendruomenė, tikisi reakcijos ir sprendimų, kad žemdirbiai toliau galėtų tęsti savo veiklą priimtinomis sąlygomis.

„Pradedant Baltijos šalims ir keliaujant į pietus, šalių ūkininkai dalyvavo protesto akcijose dėl jiems aktualių klausimų, buvo parodyta, kad įtampos yra. Tačiau ji daugiausia kyla dėl to, kad žemdirbiai nesusitaria su nacionalinėmis vyriausybėmis, parlamentais. Copa-Cogeca ieško bendro vardiklio, kuris, ko gero, yra užsibrėžtas Žaliasis kursas ir jo įgyvendinimas, reikalavimai ir nuosekliai ieško sprendimų. Didžiausias iššūkis tai, kad visų reglamentų įskaitant gamtos atkūrimo, augalų apsaugos produktų naudojimo, miškų monitoringo ir kitų, nelydi finansinė parama. Žemės ūkiui biudžetas yra mažinamas, ūkininkai mato, kad reikalavimų daugėja, o paramos – mažėja. Natūralu, kad kyla pasipiktinimas“, – sakė A. Baravykas.

Prašo įvesti kvotas ir suvienodinti reikalavimus

Plačiai aptartas ir žemės ūkio produktų importas iš trečiųjų pasaulio šalių, ypač daug aštrių diskusijų sukėlė MERCOSUR – Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos prekybos susitarimas. Praėjo jau du derybų raundai, laukia trečiasis. Europoje ūkininkaujantys žemdirbiai reikalauja, kad iš Pietų Amerikos atvykstančiai žemės ūkio produkcijai būtų taikomi tokie pat griežti reikalavimai kaip ir ES. „Ūkininkai siekia, kad importuojamai produkcijai būtų taikomos kvotos, o produkcija turėtų atitikti tokius pat griežtus reikalavimus kaip ir vietiniai produktai. Tuomet būtų lygi konkurencinė kova“, – pabrėžė ŽŪR vicepirmininkas.

Dėl alternatyvių baltymų patenkintos ne visos šalys

Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje nemažai laiko skirta ir dar vienai temai – laboratorijoje užaugintiems produktams. Parengtas refleksijos dokumentas, kuriame atspindėtos ES šalių narių pozicijos šiuo klausimu. Pasak A. Baravyko, šalių atstovų nuomonės išsiskyrė. Štai danai nepalaiko idėjos, kad tik žemės ūkis gali gaminti baltymus. Danijos poziciją iš dalies palaiko Vokietija, Suomija. Pozicija grindžiama tuo, kad žemės ūkis negali blokuoti mokslo pažangos ir prieštarauti tokių produktų atsiradimui. Šių šalių atstovai pažymėjo, kad svarbu susikoncentruoti į tokių produktų teisinį reglamentavimą, tokie produktai neturėtų būti painiojami su žemės ūkio produkcija, turėtų būti ženklinami, garantuotas jų atsekamumas bei saugumas vartoti. Tuo metu lenkai ir čekai pasisakė už maistą gaminamą žemės ūkyje. Šių šalių žemdirbiai palaiko didesnį efektyvumą žemės ūkio produktų gamyboje.

„Geras palyginimas – sviestas ir margarinas. Abu produktai plačiai naudojami, vienas gyvulinės kilmės, kitas – augalinės. Žmonės įprato vartoti abu produktus, vienas natūralus, kitas mažiau natūralus. Reikia akylai stebėti kaip tai paveiks žemės ūkį, kai rinką pasieks daugiau produktų iš alternatyvių baltymų. Žinoma, tai sukels socialinių padarinių ne tik žemės ūkiui, bet ir platesnei visuomenei, – apie vykusias diskusijas dėl alternatyvių baltymų kalbėjo A. Baravykas. – Žmonijos populiacija augs – 2040 metais planuojama, kad Žemėje gyvens apie 9 mlrd. gyventojų. Baltymų poreikis auga, o žemės ūkiui tinkamos žemės plotas nedidėja, todėl visuomenė nesupras žemdirbių priešinimosi technologijoms. Jau dabar daug investuojama ir šio proceso užblokuoti nepavyks.“