Europos Komisija pristatė Trąšų veiksmų planą

Europos Komisija pristatė naująjį Trąšų veiksmų planą („Fertiliser Action Plan“), kuriuo siekiama užtikrinti trąšų prieinamumą Europos ūkininkams, sumažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą.

Europos Komisija pripažįsta, kad trąšų krizė tapo strategine problema visai Europos Sąjungai. Plane pažymima, kad dėl karo Ukrainoje, geopolitinių įtampų, energetikos kainų ir pasaulinių tiekimo sutrikimų Europos ūkininkai jau kelerius metus susiduria su itin aukštomis trąšų kainomis. Azotinių trąšų gamyba išlieka itin priklausoma nuo gamtinių dujų, todėl energetikos krizė tiesiogiai veikia ūkininkų konkurencingumą bei maisto gamybos kaštus.

Europos Komisija plane aiškiai įvardija keturis pagrindinius prioritetus:

• apsaugoti ūkininkų konkurencingumą;
• užtikrinti maisto gamybos stabilumą;
• stiprinti Europos trąšų pramonę;
• mažinti strateginę priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir iškastinio kuro.

Trąšų kainos Europoje išlieka itin aukštos

Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. pabaigoje trąšų kainos Europos ūkininkams vis dar buvo 62 proc. didesnės nei 2020 metais, o 2026 m. pavasarį azotinių trąšų kainos dar labiau išaugo. 2026 m. balandį azotinių trąšų kainos ES rinkoje buvo apie 40 proc. didesnės nei 2025 m. gruodį.

Plane pabrėžiama, kad dėl brangių trąšų ūkininkai gali mažinti jų naudojimą, o tai kelia riziką derlingumui, produkcijos kokybei bei bendram Europos maisto saugumui. Taip pat įspėjama apie ilgalaikes dirvožemio derlingumo problemas, jei ūkininkai bus priversti atsisakyti subalansuoto tręšimo.

Trumpalaikės pagalbos priemonės ūkininkams

Europos Komisija siūlo skubias priemones, kurios turėtų sumažinti spaudimą ūkininkams ir trąšų gamintojams.

Numatyta:

• papildoma parama ūkininkams per BŽŪP krizės fondus;
• lankstesni avansiniai mokėjimai;
• laikinos valstybės pagalbos priemonės dėl energijos ir trąšų kainų augimo;
• muitų mažinimas kai kurioms importuojamoms trąšoms;
• papildomos rinkos stebėsenos ir prekybos priemonės.

Europos Komisija taip pat numato galimybę aktyvuoti Vidaus rinkos ekstremalių situacijų ir atsparumo mechanizmą (IMERA), kuris leistų greičiau reaguoti į galimus tiekimo sutrikimus, spartinti leidimų išdavimą ir stiprinti trąšų gamybos pajėgumus Europoje.

Strateginis posūkis – bio ir žiedinių trąšų link

Vienas svarbiausių Trąšų veiksmų plano akcentų – ilgalaikė Europos Sąjungos kryptis pereiti nuo iškastinio kuro pagrindu gaminamų trąšų prie bio, žiedinių ir perdirbtų trąšų sistemų.

Europos Komisija planuoja:

• skatinti bio-trąšų naudojimą;
• plėsti maistinių medžiagų perdirbimą;
• skatinti digestatų ir mėšlo panaudojimą;
• remti biometano ir biodujų sistemas;
• didinti organinių bei mažo anglies intensyvumo trąšų gamybą.

Plane aiškiai pažymima, kad gyvulininkystės atliekos ir organinės medžiagos tampa strateginiu Europos ištekliumi. Europos Komisija pripažįsta, kad maistinių medžiagų žiediškumas gali tapti vienu svarbiausių veiksnių mažinant priklausomybę nuo importuojamų mineralinių trąšų.

Naujas požiūris į gyvulininkystę

Trąšų veiksmų plane ypatingas dėmesys skirtas gyvulininkystės sektoriui.

Europos Komisija numato: lengvinti digestato naudojimą; plėsti RENURE sistemą; mažinti reguliacinius ribojimus organinėms trąšoms; skatinti maistinių medžiagų judėjimą tarp regionų; finansuoti biodujų ir mėšlo perdirbimo projektus.

Tai reiškia, kad kiaulininkystės ir gyvulininkystės sektorius vis aiškiau matomas ne kaip taršos šaltinis, o kaip svarbi strateginė Europos trąšų sistemos dalis.

Europos Komisija plane pažymi, kad digestatai gali tapti veiksminga alternatyva mineralinėms trąšoms, o maistinių medžiagų judėjimas tarp regionų padėtų efektyviau naudoti organinius išteklius visoje Europos Sąjungoje.

Klimato politika nesitraukia, tačiau ieškoma balanso

Europos Komisija pabrėžia, kad ES neatsisako klimato politikos tikslų:

• ETS sistemos;
• CBAM mechanizmo;
• dekarbonizacijos politikos.

Tačiau kartu pripažįstama, kad pereinamuoju laikotarpiu būtina apsaugoti ūkininkus ir Europos trąšų pramonę nuo pernelyg didelio konkurencinio spaudimo bei energijos kainų šoko. Plane numatoma ieškoti papildomų sprendimų, kaip mažinti pramonės ir ūkininkų išlaidas pereinant prie mažo anglies intensyvumo gamybos.

Žemės ūkis tampa geopolitinio saugumo dalimi

Europos Komisijos dokumente akivaizdžiai matomas platesnis politinis posūkis – nuo vien tik „žalinimo“ prie: atsparumo; maisto saugumo; strateginės autonomijos; vidaus gamybos stiprinimo.

Trąšų veiksmų plane pirmą kartą taip aiškiai įvardijama, kad žemės ūkis, trąšų gamyba ir maisto sistema tampa geopolitinio saugumo klausimu.

Europos Komisija pažymi, kad Europa turi būti geriau pasirengusi būsimoms krizėms, stiprinti savo gamybinius pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų turinčių regionų. Dokumente akcentuojama, kad tiek Europos ūkininkai, tiek trąšų gamintojai turi veikti kaip partneriai, kuriant atsparesnę, konkurencingesnę ir strategiškai savarankiškesnę Europos maisto sistemą.