Bandų festivalis Gudonyse jau ketverius metus suburia gimines ir draugus

Dzūkiškos bulvinės bandos – senovės dzūkų kulinarinio paveldo dalis. Tradiciškai bandos ant kopūsto lapų kepamos duonkepyje, iškūrentame beržinėmis malkomis. Tačiau ar visi žinome, kad Gudonių kaime jau ketverius metus vyksta Bandų festivalis? Jo sumanytojas Giedrius Griškevičius sako, kad ateityje šventė turėtų tapti dar didesnė.

Bandų festivalis prasideda žygiu

Bandų festivalis – tai giminių, draugų ir bendruomenės susitikimas prie Dunojaus ežero. Čia susirenkama ne tik paragauti ir įvertinti gardžių bandų, bet ir pabūti kartu, pabendrauti, prisiminti tradicijas.

Festivalio dalyviai kasmet leidžiasi į ypatingą žygį aplink Dunojaus ežerą. Pakeliui užsuka į sodybas, sveikinasi su šeimininkais, dainuoja, groja ir kviečia gyventojus prisijungti prie kompanijos.

„Kitais metais jau penkeri metai bus Bandų festivaliui“, – sako Giedrius Griškevičius, visus atvykstančius pasitinkantis su maršu.

Gudonių kaime gyveno Giedriaus močiutė. Senelių sodybą prie Dunojaus ežero jis saugo ir prižiūri iki šiol. Kasmet rugpjūtį čia organizuojamas giminės, draugų ir bičiulių susitikimas – Bandų festivalis. Tiesa, į šią sodybą vasarą ir taip nuolat suvažiuoja artimieji – tuščia ji retai būna.

„O jau į festivalį suvažiuoja visa mūsų giminė, teisingiau, dvi giminės – ne tik tėčio, bet ir mamos“, – pasakoja Giedrius.

Pasak jo, festivalio dalyviai aplanko ne tik artimiausius kaimynus, bet ir kitus kaimo gyventojus, vasarotojus, užsuka į vietinę parduotuvę. Nors tai ne Užgavėnės, žmonės šių netikėtų apsilankymų laukia.

„Visi žino, kad Bandų festivalio dalyviai aplankys visus su muzika ir daina. Suvažiavę čia poilsiauti vietinių gyventojų vaikai ir anūkai negali patikėti, kad taip būna. Išsitraukę telefonus filmuoja tokį reginį. Jiems taip keista. O mes dar ir pavaišiname visus – tas ypač miestiečiams būna netikėta. Sveikiname žmones, džiaugiamės, kviečiame prisijungti prie mūsų būrio ir Bandų festivalio. O bandų niekada nepritrūko – visiems užtenka“, – šypsosi Giedrius.

Šiemet lankymasis truko apie tris valandas. Juk užeiti reikia į daugelį sodybų. Vienoje jų festivalio dalyviai užsibūna ir dvidešimt minučių, kitoje – trumpiau. Nepamirštami ir garbaus amžiaus senoliai.

„Aplankome garbaus amžiaus senolius, o tarp jų jau yra skaičiuojančių metus arti šimto. Pasveikiname tuos, kurių buvo gimtadieniai, padainuojame. Daug močiučių aplankėme, o jos taip džiaugėsi, tokios laimingos buvo. Jos laukia, pro langus žiūri, klausia, ar kitais metais aplankysime“, – pasakoja Giedrius.

Su daina eiti smagu, nes žygeivius lydi Alytaus kultūros centro folkloro ansamblis „Žvangucis“. Pats Giedrius taip pat muzikuoja – į žygį leidžiasi su armonika.

„Sunkiai grįžome iš savo žygio, bet grįžome“, – juokiasi jis.

Šiemet aplink ežerą keliavo apie 20 žmonių. Prie žygio prisijungė ir garbaus amžiaus dalyvių, o kiti liko sodyboje.

Grįžusiųjų laukė ne tik vaišės, bet ir muzika, šokiai bei įvairios pramogos.

„Sodyboje ir šokame, ir dainuojame, dar ir sportinių varžybų prigalvojęs buvau. Vaikai savo pramogų turi, vyresniems – muzika, dainos, pašnekesiai, prisiminimai“, – pasakoja festivalio sumanytojas.

Degustuojamos dzūkiškos bandos

Kaip ir dera Bandų festivaliui, pirmiausia degustuojamos dzūkiškos bandos.

„Visi pavalgome bandų, kaip ir dera Bandų festivalyje“, – pastebi Giedrius.

Šiemet bandų jis atsivežė iš Alytaus. Ankstesniais metais jas kepė vietiniai.

„Daiva iš Gudonių kaimo kepa bandas vietoje. Mano močiutė kepė bandas, mama irgi kepa bandas krosnyje. Bet šiemet darėme paprasčiau, todėl atsivežiau iškeptų. Kitais metais galvojame, kad kepsime vietoje, tik tam jau prireiks ir laiko, ir darbo“, – sako Giedrius.

Neapsieita be dar vieno svarbaus dzūkiškų bandų palydovo – darycinio (darytinis – pagardas iš varškės, sumaišytos su saldžiu, rūgusiu pienu ar su grietine – red. past.). Jo šiemet atsivežė net trys šeimininkės.

„Darycinis būtinai reikalingas, būtinai“, – pabrėžia Giedrius.

Gudonių kaimą prisimena ir mokytojas

Gudonių kaimą prisimena ir Artūras Čiurlionis, kuris neseniai taip pat lankėsi giminės susitikime prie Dunojaus ežero.

„O jau bandų skanumas, kurias teko ragauti giminių susitikime Gudonių kaime ant Dunojaus ežero kranto! Į šventę mane su Vilija Padimanskiene pakvietė Jonas ir Giedrius Griškevičiai bei Daiva Rutkauskienė. Apsilankiau kambaryje, kuriame prieš 35 metus nuomojau kambarį, dirbdamas mokytoju Krikštonių vidurinėje mokykloje“, – pasakoja Artūras Čiurlionis.

Jis negaili gražių žodžių šventės dalyviams.

„Tokios vieningos, dainingos ir darnios giminės Lietuvoje dar reikėtų paieškoti! Puoselėkite savo tradicijas, mielieji, ir toliau, o mes lauksime pakvietimo į kitais metais vyksiantį jubiliejinį giminės susiėjimą“, – linki A. Čiurlionis.

Svajonė – didesnis ir viešesnis festivalis

Bandų festivalio pradininku jau galima vadinti Giedrių Griškevičių. Jis neslepia, kad ateityje norėtų renginį išplėsti į didesnę, viešesnę šventę.

„Edukacijas, kaip kepti bandas, daug kas daro, bet kad organizuotų festivalį, dar negirdėjau. Bandų festivalį noriu rengti daug didesnį, masiškesnį, net ir koncertą surengti, bet dar nesudėliojau savo planų“, – pasakoja jis.

Giedrius svarsto, kad ateityje galėtų būti įkurta asociacija ar bendruomenė, kuri leistų ieškoti projektinio finansavimo ir išplėstų renginį.

„Aišku, jei būtume įkūrę asociaciją ar bendruomenę, tikėtina, galėtume teikti ir kokį projektą. Kol kas yra kaip yra. Reikia pagalvoti apie ateitį. Tada būtų galima šitą renginį padaryti viešesnį“, – svarsto Giedrius.

Kol kas svarbiausia – tradicija, kuri jau subūrė artimuosius ir tapo gražia vasaros švente. Čia susitinka giminės, draugai, kaimynai, skamba muzika ir dainos, o dzūkiškos bandos tampa ne tik vaišėmis, bet ir bendrystės simboliu.

„Taip ir gyvename smagiai – nuo šventės iki šventės“, – sako Giedrius.