Žemės ūkio ministerijoje lankėsi Sakartvelo žemės ūkio ministerijos ir Kaimo plėtros agentūros atstovų delegacija, kuri domėjosi Lietuvos įdirbiu, plėtojant bendradarbiavimą su Europos Sąjunga.

Pastaraisiais metais Sakartvelas, kuriame daug smulkių ūkių, prarado pagreitį vykdydamas europietiškas reformas. Integracijos į ES procesui trukdo antieuropietiška retorika ir įvairios iniciatyvos. Šiuo metu Sakarvele artėja rinkimai į parlamentą – tai bus lemiamas demokratijos išbandymas.

„Tikimės, kad Sakartvelo žmonės rinksis europietišką ateitį. O mes, kaip ilgamečiai Sakartvelo  draugai, patys nuėję nelengvus reformų kelius, esame pasirengę prisidėti prie jūsų žemės ūkio sektoriaus plėtros. Lietuva turi kompetencijos ir patirties, kuria gali ir nori dalytis su demokratines reformas įgyvendinančiomis valstybėmis“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.

Šio vizito metu Sakartvelo delegacija aplankys ir kitas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus institucijas: Nacionalinę mokėjimo agentūrą, Žemės ūkio agentūrą, Žemės ūkio duomenų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą.

Eksportas į Sakartvelą auga

2023 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Sakartvelą siekė 26 mln. eurų (2022 m. – 9,1 mln. eurų). Eksporto struktūroje pagal šalis Sakatvelas buvo 42 vietoje tarp 157 šalių eksporto partnerių. Net 61,6 proc. į šią šalį eksportuotų produktų buvo lietuviškos kilmės.

Į Sakatvelą daugiausia eksportuota galvijų mėsos, gyvų galvijų, naminių paukščių mėsos ir valgomų subproduktų, sūrių, gyvūnų pašarams naudojamų produktų, šokolado ir kitų produktų su kakava.

O štai importo iš Sakartvelo skaičiai gerokai kuklesni – 13,4 mln. eurų (2022 m. –  13 mln. Eurų). Importo struktūroje pagal šalis Sakartvelas buvo 38 vietoje iš 128 šalių. Daugiausia importuota vandenų, riešutų, alkoholinių gėrimų, vaisvandenių, džiovintų vaisių ir kt.