Šį mėnesį pieno gamintojai gali sulaukti dar geresnių žinių (VIDEO)
Žemės ūkio ministerija teigia, kad nuo birželio 1 d. bus pradėta išmokėti 8 mln. eurų nacionalinė pagalba pieno gamintojams. Paraiškas pateikė jau beveik visi ūkininkai, pretenduojantys į šią paramą. Tačiau, kaip sako šiandien paskutinę dieną dirbantis viceministras Paulius Astrauskas, jau šį mėnesį gali pasiekti geros žinios iš Europos Komisijos apie naują pagalbos paketą nuo krizės nukentėjusiems pieno gamintojams. Apie visa tai, o taip pat kaip vyksta paramos administravimo procesas bei su kokiais susiduriama iššūkiais ir kalbamės šiame interviu.
Nuo balandžio 17 d. pieno gamintojai galėjo teikti paraiškas dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno krizės. Buvo daug diskusijų, kaip tą paramą reikėtų paskirstyti ir, galiausiai, tie 8 mln. eurų netrukus pasieks pareiškėjus. Bet prieš pradedant kalbą apie tai, kaip jūs vertintumėte visą procesą, nuo tada, kai krizė kilo, kai pieno gamintojai pradėjo sakyti, jog jiems būtina valstybės pagalba, iki štai paskutinio etapo, kai jau praktiškai aišku, kam atiteks šie pinigai.
Kalbant apie pieno krizę, reikėtų paminėti, kad krizės yra sisteminės problemos. Jos atsikartoja metai iš metų. Ir kartais mes matome, kad pasitaiko į metus net keletą kartų ta pati krizė. Norint iš esmės išspręsti šią sisteminę problemą, reikia ieškoti būdų, kaip valstybei įsikišti į pieno sektorių tam, kad jis būtų normalizuotas, kad santykiai tarp prekybininkų ir gamybininkų būtų sureguliuoti.
Kalbant apie šiųmetinę krizę, 2023 m. gruodį ir šių metų sausį, kai pirmosios indikacijos atėjo iš ūkininkų, mes pradėjome stebėti, kaip atrodo Lietuvos pieno rinka: kokia yra vidutinė pieno supirkimo kaina. Atlikome gilius ir išsamius ekonominius pjūvius, žvelgiant pagal ūkių dydį, pagaminamą pieno kiekį, pažiūrėjome į prekybininkus, kurie kam ir kiek sumoka už pristatytą pieną.
Tos tendencijos pradėjo labai stipriai ryškėti vasario, kovo mėnesiais, kai Europos Sąjungoje vidutinė pieno supirkimo kaina išliko stabili ir keitėsi nežymiai, tačiau Lietuvoje pieno supirkimo kaina krito ganėtinai drastiškai. Tam tikrais momentais ji nukrito 40 ir daugiau procentų.
Netgi šiai dienai, kalbant apie balandžio mėnesį ir palyginus ją su ES vidutine pieno supirkimo kaina, vis dar turime atotrūkį, kuris siekia apie 25-30 proc. Tai vien tik vidutinės kainos atotrūkis yra tikras signalas, parodantis, kad šitas sektorius išgyvena sunkumus ir reikalingi ryžtingi sprendimai. O kalbant apie tuos sprendimus, kurie buvo priimti – 8 mln. eurų pagalbą, suteiktą pieno sektoriui – visada norima, kad tie pinigai pasiektų kuo greičiau. Bet mes turime tam tikras procedūras, kurias reikia įgyvendinti. Tad ieškojome įvairiausių būdų, kokį kelią pasirinkti pinigų išmokėjimui, kad ūkininkai kuo greičiau gautų tas lėšas. Ypač, kad gautų prieš vasaros darbus, kai atsiranda didesnis apyvartinio kapitalo poreikis ir atliekamos pagrindinės investicijos į pašarų gamybą.
Būtent tam ir radome pagalbą, kuri atitinka ES teisės aktų nuostatas Tad šiai dienai jau turime surinktas paraiškas. Pagal mūsų planą buvo apskaičiuota, kad paramą turėtų gauti apie 90 proc. pieno gamintojų, pardavusių pieną š. m. vasario-kovo mėn. Įvertinus dabar gautus duomenis iš savivaldybių, matome, kad 99,8 proc. iš tinkamų paramai pieno gamintojų pateikė paraiškas.
Šiuo metu yra atliekamas kooperatyvų vertinimas. Kiek iš kooperatyvų narių gaus pagalbą, dar negaliu atsakyti, nes ne visų kooperatyvų nariai, kaip ir teikė paraiškas arba galėjo jas teikti, bet artimiausiu metu ir čia turėsime skaičius.
Patikslinkite prašau dėl kooperatyvų. Ar paraiškas turėjo teikti kiekvienas kooperatyvo narys, ar pakako bendros kooperatyvo paraiškos?
Paraišką turėjo teikti kiekvienas kooperatyvo narys. Nes pagal mūsų nustatytas administravimo taisykles, ūkininkas turėjo būti registruotas kaip valdos valdytojas. Buvo vertinama dviejų mėnesių (vasario ir kovo) gauta superkamo pieno vidutinė kaina (ne didesnė nei 35 ct už kg). Ir taip pat jis turėjo turėti registruotą pieninių karvių bandą savo vardu.
Jūs visame tame procese atsidurdavote pirmagalyje. Teko atlaikyti visą tą spaudimą. Atrodė, kad kartais net nepagrįstai būdavo pilami kaltinimai Žemės ūkio ministerijai. Tuo tarpu Europos Komisijai tekdavo visą prašomą pagalbą pagrįsti skaičiais. Tai kaip dabar bus su kitais 18,6 mln. eurų, kuriuos prašo skirti Žemės ūkio ministerijai ir kaip reikės apsiginti prieš Europos Komisiją?
Žemės ūkio ministerija deda maksimalias pastangas tam, kad įtikintume ES, jog tiek mūsų, tiek Latvijos pieno sektorius susiduria su iš tikrųjų reikšmingomis problemomis. Pateikėme visą informaciją, kurios prašė EK. Kol kas neturime informacijos, kada bus skirta parama ir kokia tai bus suma, bet labai nekantriai laukiame. Tikimės, kad greitu laiku mūsų pienininkus pasieks džiugios žinios.
Ūkininkai jau dabar sako, kad supirkėjai jiems mažina pieno supirkimo kainas. Ar tai nėra tos nacionalinės paramos teikimo išdava, kai supirkėjai tiesiog naudojasi situacija ir dabar dirbtinai mažina kainą?
Galėtume daryti tokias prielaidas. Galbūt taip ir vyksta. Nuo gegužės 1 d. mes sulaukiame iš ūkininkų nemažai skambučių ir elektroninių laiškų apie tai, kas vyksta pieno sektoriuje. Ūkininkai kelia pasipiktinimą, kad dar nespėta išmokėti parama, kurią ruošiamės išmokėti nuo birželio 1 d., o pieno supirkėjai jau muša supirkimo kainą nuo 2 iki 5 centų už kg pieno. Žvelgiant į visą pieno sektorių, susidaro tikrai didelė suma. Kyla natūralus klausimas, kad siekiant padėti didžiajai daliai pieno gamintojų, ar išties pasieksime tą pagalbos efektą. Ar tie pinigai, kuriuos skiria valstybė nusės ūkininkų ar pieno perdirbėjų sąskaitose. Kiekvienam iš mūsų kyla tie klausimai, nes vidutinė pieno kaina ES nesikeičia. Pieno produktų kainos irgi išlieka stabilios.
Bet jūs atsiduriate tokioje nedėkingoje situacijoje, kai valstybė norėtų padėti, o supirkėjai tokiais, galimai nesąžiningais veiksmais, siekia pasipelnyti. Ką šiuo atveju daryti? Ar gali padėti tas naujos redakcijos Pieno įstatymas, apie kurį dar balandžio mėnesį kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas? Jis sakė, kad įstatymo projektas turėtų pasiekti Vyriausybę.
Žemės ūkio ministerija suinteresuota dėti maksimalias pastangas, kad sureguliuoti šią pieno krizę. Skiriama ir pagalba. Intensyviai dirbame ties Pieno įstatymo nauja redakcija su esminiais momentais, kurie leistų ūkininkams įgyti didesnių derybinių galių, leistų derėtis dėl pieno. Siekiame sumažinti ir kainų žirkles, kai vieni ūkininkai gauna 15-20 ct už perskaičiuoto pieno litrą, o kiti gauna 60-70 ct. Visi suprantame, kad ši situacija labai iškreipia ūkininkų gaunamas pajamas, nes žirklės yra per didelės. Antradienį Vyriausybėje turėjome tarpinstitucinį pasitarimą. Aptarėme Pieno įstatymo nuostatas. Bandome jas suderinti su kitomis institucijomis.
Ar pavyko įtikinti Konkurencijos tarybą pritarti šiam projektui?
Konkurencijos taryba nėra kliuvinys. Ji teigia kai kuriuos dalykus „galimai“. Svarstydami projektą, mes analizavome, kaip yra kitose ES šalyse yra reglamentuojami pieno supirkimo ir prekybiniai santykiai. Tikrai matome, kad naujos redakcijos Pieno įstatyme yra sudėtos nuostatos, kurios nepažeidžia nei konkurencijos, nei laisvos prekybos ar kažkokių kitų dalykų.
Daugiau apie tai žiūrėkite vaizdo įraše.
Panašūs straipsniai
Video
