Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje patvirtintos pirmininkaujančios šalies išvados dėl į ūkininkus orientuotos bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. Vieni svarbiausių Lietuvai klausimų – poreikis užtikrinti pakankamą biudžetą bei galų gale baigti tiesioginių išmokų suvienodinimą tarp ES šalių.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pritarė išvadose įvardytiems prioritetams ir strateginiams BŽŪP tikslams, tačiau pabrėžė negalintis sutikti, kad išvadose nebūtų paminėti Lietuvos žemdirbiams ypač svarbūs klausimai.

Nepaisant to, kad valstybės narės, gaunančios daug didesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, ilgą laiką apskritai neigė, kad tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių yra problema, galutiniame išvadų tekste pavyko įtraukti nuostatą, kad ši problema egzistuoja ir kad ją būtina tinkamai išspręsti.

„Nebegalime eiti tuo pačiu keliu, kai žemdirbiams užduočių daugėja, o finansavimas toliau karpomas. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turi būti pakankamas ir atitinkantis jai keliamus tikslus. Be to, nauji iššūkiai juk vienodai slegia visų šalių ūkininkus, todėl būtina užtikrinti teisingą ir nediskriminuojantį tiesioginių išmokų paskirstymą tarp ES narių“, - pabrėžė ministras, gindamas Lietuvos žemdirbių interesus.

Tokioms nuostatoms pritarė ir EK žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, primindamas, kad po daugiau nei 20 metų narystės ES nebėra objektyvių priežasčių tokiems skirtumams pateisinti.

Tvirtinant išvadas Lietuva, kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija pateikė bendrą deklaraciją, kurioje aiškiai įvardintas tikslas – tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių turi baigtis 2028 metais.  

Taryboje taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria ES maisto grandinė, kiti svarbūs su prekyba susiję žemės ūkio klausimai.