Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija paskelbė, kad paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka – tręšiantys mėšlu ar srutomis - ūkininkai šiuos planus turės rengti tik tuo atveju, jeigu planuos laukus tręšti mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais. Jei laukus tręš mėšlu ir (ar) srutomis, tręšimo plano rengti nereikės. Tačiau gerų naujienų yra ir daugiau.

Tręšimo planas bus reikalingas ne visada

Daug aiškesni administracinės naštos palengvinimai numatyti žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui pasirašius įsakymus „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (pastarąjį savo parašu patvirtino ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas) ir „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Iki šiol, pagal galiojusius teisės aktus, tręšimo planą privalėjo rengti ūkininkai, kurie tręšė mėšlu ir (arba) srutomis 30 ha ir daugiau.

Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu (ha), planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo nuostatomis, priklausomai nuo to, kuo ruošiamasi tręšti.

Pavyzdžiui, gyvulius laikantiems ūkininkams ar tręšiantiems tik mėšlu ir (ar) srutomis nelieka prievolės rengti tręšimo planų, jei jie ruošiasi tręšti laukus tik mėšlu ir (ar) srutomis. Tręšimo planą rengti reikės tik tada, jei planuojama tręšti kombinuotai – dar ir tręšiamaisiais produktais.

Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg / ha normos.

Kitos naujovės

Taip pat numatoma naujovė – tręšimo planus galima bus sudaryti naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) (aktyvi nuoroda) trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (PPIS).

Dirvožemio tyrimai bus neprivalomi, jeigu tręšimo planas bus sudaromas naudojantis būtent PPIS funkciniu komponentu. Šis Tręšimo planavimo funkcinis komponentas yra nemokamas, todėl perkantiems tręšimo planų sudarymo paslaugą, PPIS padės sutaupyti lėšų.

Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nebeliks reikalavimų dėl laukuose įrengtų kompostavimo rietuvių vartymų, kaitinimo bei kitų praktikoje sunkiai pritaikomų prievolių.

Dabar tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis. Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti mišinį, sudarytą iš tirštojo mėšlo ir ūkyje susidariusiomis augalinės kilmės priemaišomis 24 mėnesius.

Prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkas pats nusprendžia dėl kompostavimo galimybių.

Pakeisti reikalavimai dėl laukų nuolydžio

Be kita ko, atnaujintame Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše pakeistas reikalavimas ir tręšiamų laukų nuolydžiui.

Nuo šiol tręšiant nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. ir nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d., kuomet  galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), laukų nuolydis turės būti ne didesnis kaip 12 proc., kuris pagal anksčiu galiojusią tvarką galėjo būti ne didesnis nei 5 proc.

Tiesa, išlieka draudimas tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.

Dokumentai suderinti su socialiniais partneriais

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius sako, kad administracinės naštos mažinimas svarbus žingsnis bendradarbiaujant ir su socialiniais partneriais.

„Tesime socialiniams partneriams duotą pažadą – mažiname administracinę naštą, perteklinius reikalavimus. Kaip ir kaimyninėse šalyse, mūsų ūkininkai dabar galės kompostuoti mėšlą laukuose, tai sumažins mineralinių trąšų naudojimą. Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos“, – sako žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šis dokumentas buvo aptartas ir suderintas su socialiniais partneriais – ūkininkus atstovaujančiomis organizacijomis.